1 873
pakeitimai
UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 6 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Usenix-conference-unix-sex-drugs-1983-zenkliukas.jpg|500px|thumb|right|Garsus šūkis "Sex, Drugs, and UNIX" atsirado, kai vienas iš Usenix (UNIX specialistų) konferencijų organizatorių, anoksai Mike Tilson, sugalvojo dalinti tokius ženkliukus. Frazė atkartojo tuo laiku plačiai žinomą "[[Sex, drugs and Rock'n'Roll]]", tai labai išpopuliarėjo ir tapo tikru UNIX šūkiu.]] | [[Vaizdas:Usenix-conference-unix-sex-drugs-1983-zenkliukas.jpg|500px|thumb|right|Garsus šūkis "Sex, Drugs, and UNIX" atsirado, kai vienas iš Usenix (UNIX specialistų) konferencijų organizatorių, anoksai Mike Tilson, sugalvojo dalinti tokius ženkliukus. Frazė atkartojo tuo laiku plačiai žinomą "[[Sex, drugs and Rock'n'Roll]]", tai labai išpopuliarėjo ir tapo tikru UNIX šūkiu.]] | ||
[[Vaizdas:Digital_unix_live_free_or_die.jpg|500px|thumb|right|Dar kitas ženklas, jau kiek dviprasmiškas - nes tipo "free", bet ta laisvė (neribojamas, išties gilus sistemos valdymas) kainuodavo tai belenkiek daugiau už beveik bet kokią kitą [[OS]], kokią tik galėdavai rasti. Visgi vėliau pasidarė realiai free, bet jau su [[BSD]] ir [[Linux]] sistemų atėjimu.]] | |||
'''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | '''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | ||
| 14 eilutė: | 15 eilutė: | ||
Taip jau yra, kad [[lameriai]] su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius [[kompiuterastai|kompiuterastus]] tiesiog varo iš proto. | Taip jau yra, kad [[lameriai]] su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius [[kompiuterastai|kompiuterastus]] tiesiog varo iš proto. | ||
=== Išvis iš kur tas UNICS? === | |||
Kaip kartą papasakojo [[Ken Thompson]], UNIX kūrėjas, tai tiesiog turėjo keli kompiuterastai [[PDP-7]] kompiuterį, ant kurio norėjo pasileisti tokį kompiuterinį žaidimą - [[Space Travel]]. Tą žaidimą Ken Thompson dar [[1969]] metais buvo sukūręs [[Multics]] sistemai, kur buvo ir grafiniai terminalai. Tai va, paaiškėjo, kad PDP-7 gal ir galėtų tą žaidimą paleisti, bet kad labai daug tenai perprogramuot reikia, o kai reikia perprogramuoti, tai reiškia, kad reikia ir įrankių tam perprogramavimui, o padorių įrankių nebuvo. Tai ėmė programuoti visokius įrankius, o baigėsi tuo, kad gavosi UNICS operacinė sistema. | |||
Beje, pats pirmas UNIX variantas buvo parašytas [[asembleris|asembleriu]], bet šis buvo baisiai nepatogus, norint kurti tokius sudėtingus dalykus, kaip [[operacinė sistema]]. Tada, jau antrą versiją programuotjai susigalvojo perrašyti [[Fortran]] kalba. Nors rezultatas ir buvo kiek geresnis, bet visvien ne tas. Tada jau Ken Thompson pabandė naudoti tokią [[BCPL]] kalbą, bet ir su ta nepaėjo, tada jau sugalvojo savo kalbos variantą - labai trumpai naudotą Bon kalbą, kuri buvo pavadinta jo žmonos Bonnie garbei, o jau iš tos kalbos padarė [[B kalba|B kalbą]], kurios pavadinimas buvo sutrumpintas nuo Bon kalbos, bet ir ta kalba nelabai tiko, nes buvo arčiau [[interpretuojamos kalbos|interpretuojamų kalbų]], kai reikėjo [[kompiliuojama kalba|kompiliuojamos kalbos]]. Tai galų gale viską kardinaliai perkūrė ir sukūrė [[C kalba|C kalbą]], kuri savo esme labai priminė anuo metu dar tik pradėtus kurti [[struktūriniai asembleriai|struktūrinius asmeblerius]]. Štai ta [[C kalba]] ir suveikė, ir paskui tapo viena iš populiariausių [[programavimo kalbos|programavimo kalbų]] visame pasaulyje. Ir štai šita kalba ir buvo parašyta gerai veikianti UNIX versija. | |||
Jau tą sistemą paskui tobulinant, ir gavosi UNIX, ir visi kiti dalykai, kurie žinomi dabar. | |||
== UNIX keistenybės == | == UNIX keistenybės == | ||
| 32 eilutė: | 40 eilutė: | ||
* Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | * Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | ||
* Visokie fiziniai ir virtualūs įrenginiai UNIX sistemose pasiekiami, kaip paprasti [[failai]], esantys "''/dev/''" kataloge, kaip pvz., [[/dev/null]] | * Visokie fiziniai ir virtualūs įrenginiai UNIX sistemose pasiekiami, kaip paprasti [[failai]], esantys "''/dev/''" kataloge, kaip pvz., [[/dev/null]] | ||
=== UNIX versijos === | |||
Viena iš didesnių keistenybių - tai originalios šakos UNIX versijų skaičiavimas, kuris yra toksai, kur nežinančiam sunku susigaudyti. | |||
Pirmiausiai buvo pirma, paskui antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta ir galų gale [[UNIX Version 7]]. Paskui iš jų atsirado [[System III]], o iš tos - [[System V]], dar žinoma kaip SVR, bet čia skaičiavimai pasikeitė ir paskui atsirado SVR2, SVR3, SVR4, o dar paskui SVR4.2, o paskui šisai buvo vėl išplėstas ir pervadintas į [[Single UNIX Specification]] aka SUS, o paskui dar pagarsėjo kaip [[UNIX 95]]. Jo pagrindu buvo padaryta SUS2, aka UNIX 98, o tada dar SUS3 aka UNIX 03, o dar paskui SUS4 - ir vat šioji kažkodėl buvo pervadinta į UNIX V7. | |||
Kas dar įdomiau - tai kadangi paskutines UNIX versijas apibrėžinėja visokie [[standartizacijos komitetai]], tai paradoksaliai gaunasi, kad kai kurių iš jų išvis neegzistuoja - pvz., nėra nei vienos OS, kuri būtų sertifikuota, kaip atitinkanti UNIX 98 reikalavimus, o vienintelė, kuri atitinka UNIX V7 reikalavimus yra [[AIX]]. | |||
Normalūs gi žmonės žino, kad yra dvi UNIX versijos - [[System V]] ir [[BSD]], ir viskas. | |||
| 41 eilutė: | 58 eilutė: | ||
* Klasikiniuose UNIX dar nuo [[1974]] metų buvo tokia komanda ''typo'', kuri buvo vienas iš pirmų (jei ne pirmas) žmonijos istorijoje [[spelčekeris]]. Komanda tekstuose ieškodavo klaidų ir padėdavo jas ištaisyti. Komanda ir šiaip ištraukdavo retesnius ir keistesnius žodžius pasitikrinimui, ir dar ir surūšiuodavo klaidas pagal dažnumą, pateikdama gan išsamią ataskaitą, kokia ir dabartiniais laikais praverstų, nes tokių galimybių neturi koks nors [[Word]] ar kiti [[teksto redaktoriai]]. Vėliau komanda ''typo'' dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo pašalinta. | * Klasikiniuose UNIX dar nuo [[1974]] metų buvo tokia komanda ''typo'', kuri buvo vienas iš pirmų (jei ne pirmas) žmonijos istorijoje [[spelčekeris]]. Komanda tekstuose ieškodavo klaidų ir padėdavo jas ištaisyti. Komanda ir šiaip ištraukdavo retesnius ir keistesnius žodžius pasitikrinimui, ir dar ir surūšiuodavo klaidas pagal dažnumą, pateikdama gan išsamią ataskaitą, kokia ir dabartiniais laikais praverstų, nes tokių galimybių neturi koks nors [[Word]] ar kiti [[teksto redaktoriai]]. Vėliau komanda ''typo'' dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo pašalinta. | ||
* Vienintelis politikas, kuris kada nors buvo minimas klasikinių UNIX sistemų dokumentacijoje, buvo [[JAV]] prezidentas [[Richard Nixon]], kuris buvo prigalvojęs visokių laikų sukiojimų ir laiko zonų kaitaliojimų, per kuriuos vienu metu buvo tiesiog neįmanoma sinchronizuoti laiko skirtinguose tarpusavy ryšį palaikančiuose [[kompiuteriai|kompiuteriuose]]. Tam bardakui taisyti buvo įvestas atskiras sistemos kintamasis - ''nixonflg'', pakeičiantis kitų kintamųjų veikimą. Anais UNIX kūrimo laikais tos nesąmonės pagarsėjo panašiai, kaip vėliau pas mus pagarsėjo [[Andrikienės laikas]]. | * Vienintelis politikas, kuris kada nors buvo minimas klasikinių UNIX sistemų dokumentacijoje, buvo [[JAV]] prezidentas [[Richard Nixon]], kuris buvo prigalvojęs visokių laikų sukiojimų ir laiko zonų kaitaliojimų, per kuriuos vienu metu buvo tiesiog neįmanoma sinchronizuoti laiko skirtinguose tarpusavy ryšį palaikančiuose [[kompiuteriai|kompiuteriuose]]. Tam bardakui taisyti buvo įvestas atskiras sistemos kintamasis - ''nixonflg'', pakeičiantis kitų kintamųjų veikimą. Anais UNIX kūrimo laikais tos nesąmonės pagarsėjo panašiai, kaip vėliau pas mus pagarsėjo [[Andrikienės laikas]]. | ||
* Senose UNIX versijose esantis /sys/ katalogas dar anksčiau vadinosi /ken/, o taip jis vadinosi todėl, kad prasidėjo nuo to, kad buvo vieno iš pirmiausių UNIX kūrėjų Ken Thompson asmeninis namų katalogas. Tuo tarpu /dev/ vadinosi /dmr/ kas buvo santrumpa nuo Dennis MacAlistair Ritchie - kito iš pirmų UNIX kūrėjų asmeninis katalogas. Jie tiesiog šitaip pradžioje darbais buvo pasidalinę pagal katalogus. Toksai skirstymasis dar buvo išlikęs UNIX 7 versijoje, kuri laikoma definityvi ir visoms šiuolaikinėms UNIX sistemoms. | * Senose UNIX versijose esantis /sys/ katalogas dar anksčiau vadinosi /ken/, o taip jis vadinosi todėl, kad prasidėjo nuo to, kad buvo vieno iš pirmiausių UNIX kūrėjų Ken Thompson asmeninis namų katalogas. Tuo tarpu /dev/ vadinosi /dmr/ kas buvo santrumpa nuo [[Dennis Ritchie|Dennis MacAlistair Ritchie]] - kito iš pirmų UNIX kūrėjų asmeninis katalogas. Jie tiesiog šitaip pradžioje darbais buvo pasidalinę pagal katalogus. Toksai skirstymasis dar buvo išlikęs UNIX 7 versijoje, kuri laikoma definityvi ir visoms šiuolaikinėms UNIX sistemoms. | ||
* Pirmieji pasaulyje UNIX naudotojai buvo [[teisininkai]] iš Bell Labs patentų biuro, kurie UNIX pradėjo naudoti nuo dar pačios pirmos UNIX versijos, kurioje [[kernelis]] dar buvo parašytas ne [[C kalba]], o vis dar [[asembleris|asembleriu]]. Tiesiog kaip tiems laikams, UNIX duodavo fantastinius patogumus vartotojams bei nesulyginamas automatinio teksto apdirbimo galimybes. | * Pirmieji pasaulyje UNIX naudotojai buvo [[teisininkai]] iš Bell Labs patentų biuro, kurie UNIX pradėjo naudoti nuo dar pačios pirmos UNIX versijos, kurioje [[kernelis]] dar buvo parašytas ne [[C kalba]], o vis dar [[asembleris|asembleriu]]. Tiesiog kaip tiems laikams, UNIX duodavo fantastinius patogumus vartotojams bei nesulyginamas automatinio teksto apdirbimo galimybes. | ||
* Pats pirmas UNIX kompiuterinis tinklas vadinosi "Spider-Net", ir kaip sako [[gandai]], po keliasdešimt metų, kai buvo kuriamas [[WWW]], tai tas pavadinimas tapo aliuzija į tą pirmą UNIX tinklą. | * Pats pirmas UNIX kompiuterinis tinklas vadinosi "Spider-Net", ir kaip sako [[gandai]], po keliasdešimt metų, kai buvo kuriamas [[WWW]], tai tas pavadinimas tapo aliuzija į tą pirmą UNIX tinklą. | ||
| 88 eilutė: | 105 eilutė: | ||
== Įvairios populiarios ar garsios UNIX tipo sistemos == | == Įvairios populiarios ar garsios UNIX tipo sistemos == | ||
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | ||
* [[Venix]] - pirma ever UNIX sistema, skirta [[PC]] tipo kompiuteriams | |||
* [[ULTRIX]] - kadaise populiariausia ir bene daugiausiai [[fyčeriai|fyčerių]] turėjusi UNIX versija, nuosekliai išaugusi tiesiai iš ankstyvų ankstyviausių UNIX versijų | |||
* [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | * [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | ||
* [[Dynix]] - viena iš pirmų multiprocesorinių UNIX versijų, pirma palaikiusi didelius procesorių kiekius (dešimtis) | |||
* [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]] | * [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]] | ||
* [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos UNIX sistema, turėjo grafinę aplinką kaip pas [[MacOS]] | * [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos UNIX sistema, turėjo grafinę aplinką kaip pas [[MacOS]] | ||
| 110 eilutė: | 130 eilutė: | ||
* [[OpenServer]], dar žinoma, kaip [[SCO UNIX]] - tokia Xenix palikuonė iš [[SCO]] kompanijos | * [[OpenServer]], dar žinoma, kaip [[SCO UNIX]] - tokia Xenix palikuonė iš [[SCO]] kompanijos | ||
* [[Dell UNIX]] - savo laiku buvo geriausias UNIX [[PC]] kompiuteriams, ale kad neilgai tegyvavo | * [[Dell UNIX]] - savo laiku buvo geriausias UNIX [[PC]] kompiuteriams, ale kad neilgai tegyvavo | ||
* [[Wyse UNIX]] - buvo ypatingai maža, kompaktiška ir greita UNIX versija, davusi pagrindą vieniems iš pirmų [[ploni klientai|plonų klientų]] | |||
* [[Starunix]] - įvairūs patys ankstyviausi UNIX, kurių sorcai buvo išviešinti [[2002]] | * [[Starunix]] - įvairūs patys ankstyviausi UNIX, kurių sorcai buvo išviešinti [[2002]] | ||
* [[MARC]] - buvo netgi bandymas padaryti UNIX analogą [[z80]] tipo kompiuteriams | |||
* [[UNICOS]] - skirta buvo [[Cray]] kompanijos [[superkompiuteriai|superkompiuteriams]] | |||
* [[ZEUS]] - buvo skirta įvairiems [[Zilog]] kompanijos System 8000 kompiuteriams | |||
Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | ||
| 137 eilutė: | 161 eilutė: | ||
* [[NUXI]] - tas pats UNIX, tiktai kai ant [[Big Endian]] | * [[NUXI]] - tas pats UNIX, tiktai kai ant [[Big Endian]] | ||
* [[Kuo System V skiriasi nuo BSD?]] | * [[Kuo System V skiriasi nuo BSD?]] | ||
* [[Unics]] | |||
{{Istoriniai kompiuteriai}} | {{Istoriniai kompiuteriai}} | ||