OpenVMS

OpenVMS, anksčiau dar žinoma kaip VAX/VMS - viena iš nedaugelio operacinių sistemų, stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti terminalai beigi visokie mini kompiuteriai beigi mainfreimai. Sukurta Digital kompanijoje (dar žinomoje kaip DEC) dar senais senais 1977 metais ir skirta VAX kompiuteriams.

Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių, bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta x86-64 architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti Hewlett Packard dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai.

Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad bankai ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote RSTS sistema labai susiję yra visokios DOS (o per tai netiesiogiai ir Windows) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su failų išplėtimais.

Minimalūs OpenVMS pagrindai

Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai komandinė eilutė, tačiau ji skiriasi nuo shell, nes yra paremta visiškai atskira DCL kalba. Pastaroji yra panašesnė į DOS naudotą .BAT failų kalbą, negu į UNIX naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors MS-DOS, tai čia daugelis komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma CP/M (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos.

Kas dar - komandose čia neskiriamos didžiosios raidės nuo mažųjų raidžių. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai.

Į ką verta dar atsižvelgti - OpenVMS buvo matyt pirma OS, kurioje pradėti naudoti visokie klasteriai, tad ir šiais laikais čia yra tiesiog neeilinės galimybės viską apjunginėti ir klasterizuoti taip, kad tiesiog vos ne savaime dalykai vyktų. Tai kalbant apie sistemos pajėgumą daryti darbus - ji vis dar yra labai daug galinti.

Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo.

Kai kurie VMS sistemų saugumo mechanimzai

O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti.

Dar vienas geras momentas - sistemoje galima nustatyti, kada ir kas gali logintis. Tai pvz., galima nustatyti, kad kažkurie vartotojai gali naudotis sistema tik darbo dienomis ir darbo metu. Tai labai neblogas kriterijus, nes absoliuti dauguma bandymų laužtis ar nesankcionuotai kopijuotis duomenis būna kaip tik nedarbo metu - ir daroma dažniausiai tų pat darbuotojų.

Kitas dalykas - vartotojų aplinka gali būti labai apribota, pvz., nustatyta, kad tam tikri vartotojai neturėtų kompiuterinių tinklų (Interneto ryšio), neturėtų galimybės dirbti interaktyviai, ar dar kokių nors galimybių. Tų saugumo parametrų pas VMS sistemas toksai kiekis, kad kokių nors UNIX sistemų adminai būna gerokai apšalę, kai su tuo susiduria.

OpenVMS ir UNIX

Yra šiokie tokie gana gilūs sąryšiai tarp OpenVMS ir UNIX sistemų, nors jos visiškai negiminingos pagal savo kilmę.

Pirmas dalykas yra tai, kad originali UNIX buvo sukurta PDP-11 sistemoms, kurias gamino ta pati Digital kompanija, o paskui tapo sėkmingiausia šiems kompiuteriams skirta operacine sistema, kai PDP-11, savo ruožtu, anuomet buvo patys sėkmingiausi Digital kompanijos kompiuteriai. O kai Digital sukūrė VAX kompiuterius, tai kūrė juos kaip naujos kartos pakaitalą PDP-11 sistemoms. Taigi, kuriant jiems skirtą operacinę sistemą, buvo gerokai nusižiūrėta į UNIX, nors konceptai ir smarkiai skyrėsi. Digital bandė padaryti tokią OS, kuri ir turėtų visokias UNIX savybes, ir kartu liktų kuo panašesnė į senesnes Digital OS, kaip kad RSTS ir RT-11, kurios buvo gana primityvios, turėjo failų išplėtimus ir panašiai. Būtent į tas Digital sistemas nusižiūrėjus, savo laiku buvo sukurta CP/M, o jau iš šios - visokios DOS sistemos, kaip kad MS-DOS.

Taigi, OpenVMS gavosi kaip bandymas padaryti tokią DOS (nors tuo metu dar nebuvo DOS), kuri savo savybėmis lenktų UNIX. Iš to daugelio konceptų panašumas į UNIX sistemas, bet tie konceptai dažnai sudėtingesni, pvz., RWED saugumo sistema, kuri sudėtingesnė, nors ne geresnė. Iš kitų sudėtingumų - pvz., failų vidinės struktūros palaikymas, nustatant įrašų ilgius ir tipus, panašiai kaip reliacinėse duomenų bazėse, kai UNIX visi failai yra vienos rūšies - tiesiog baitų srautas.

Jau gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad visur, kur rimtesni serveriai, visur reikia UNIX, ir kad netgi ir darbo stotyse visur irgi UNIX, tai Digital (o paskui Compaq bei Hewlett Packard) sugebėjo sertifikuoti OpenVMS kaip pilnavertį UNIX, nes padarė tenai visą standartų reikalaujamą UNIX funkcionalumą.

Negana to dar, kad maža nepasirodytų, tai ir ta grafinė aplinka, kuri paskui pasidarė įprasta visoms UNIX sistemoms, t.y., X-Window, irgi buvo sukurta ant OpenVMS, o tik paskui nuportinta į kitas UNIX sistemas. Negana to, Digital kompanija šitai X-Window sistemai sukūrė ir DECwindows sistemą, kur buvo grafinės bibliotekos mygtukams, lentelėms, langams ir taip toliau, langų menedžeris ir panašiai. Tai iš šitos sistemos paskui gavosi ne kas kita, o standartinis UNIX Motif tūlkitas, o iš pastarojo buvo padaryta CDE, kuri tapo klasikine standartizuota komercinių UNIX sistemų grafine aplinka.

Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos.

Ai, kad dar maža nepasirodytų, tai OpenVMS kadaise dar neaišku kieno buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad štai jums ir prašom, ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. Tiesa, čia tas atitikimas koksai tai ne visai pilnas būtų, nes pagal Single UNIX Specification tai atitikties nėra. Visgi, prireikus, galima turėti aplinką, kuri būtų beveik kaip koksai tai UNIX, tik kad failų varduose didžiosios ir mažosios raidės neskiriamos.

Skirtingai nuo kokių nors UNIX sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai CISC tipo VAX, paskui ant RISC tipo Alpha, paskui ant CISC tipo IA64, o paskui vėl ant CISC tipo i86-64), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, teisybės dėlei turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo Little Endian, tad NUXI tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo.