X86-64

x86-64 - tai šiuo metu dominuojanti pasaulyje procesorių architektūra, pagerintas x86 architektūrų variantas. Šie procesoriai yra 64 bitų ir savo esme yra ne kas kita, kaip anksčiau buvusių Pentium ir i386 tipo architektūrų tęsinys, kur 32 bitų duomenų ir adresų registrai buvo tiesiog padvigubinti, kartu įvedant ir atitinkamas padvigubintas komandas.

Visą šitą schemelę 2003 metais į pasaulį paleido AMD kompanija, tiesiog atkartodama tai, ką Intel kadaise darė, pereidama nuo 8086 prie 80386 procesorių. Gi tuo tarpu Intel anuo metu bandė prastumti atseit modernesnę ir geresnę, bet realiai klaikiai užveltą, kompromisinę ir brangią Itanium architektūrą. Intel su ta savo IA-64 nepasisekė, nes nesigavo nei užtikrinti gero suderinamumo su ankstesniais Pentium procesoriais, nei gauti padoraus našumo, kad matytųsi, jog čia didelis greičių skirtumas.

AMD pasirinkimas čia buvo labai paprastas: gal smarkaus našumo padidėjimo gauti ir nepavyks, tegul kažkas pagreitės tik su retai reikalingomis 64 bitų operacijomis, bet užtat atsiras 64 bitų adresavimas, kas reiškia galimybę turėti labai daug operacinės atminties ir dar daugiau hard disko, nes ir ten, ir ten jau matėsi, kad prasideda problemos - 32 bitų kartais gali nepakakti adresacijai.

Tiesa, teisybės dėlei čia reikia pasakyti, kad išties tai adresacija šiuose procesoriuose yra ne tikri 64, o tiktai 48 bitai, bet išties tai nieko nekasao, nes niekas nejaučia skirtumo, nes ir tuos 48 bitus adresavimui išnaudoti kol kas nelabai įmanoma.

Taigi, AMD įvesta procesorių architektūra tiesiog vienu sykiu ėmė ir sutriuškino visus Intel planus, susijusius su Itanium, bet kartu uždarė bet kokias galimybes rimtam įprastinių procesorių greičio didėjimui. Kai ilgainiui paaiškėjo, kad Intel Itanium architektūros perspektyvų nebeturi, tuo pačiu paaiškėjo, kad krūvelė gamintojų, kurie buvo suplanavę pritaupyti ant savo procesorių ir pereiti ant Intel, dabar nebeturi jokių perspektyvų.

Didelis apsilažalinimas ištiko visą komplektą galingiausių to meto procesorių gamintojų - Digital pradėjo stabdyti Alpha procesorių kūrimą, Silicon Graphics pradėjo stabdyti MIPS procesorių kūrimą, tad pora aukšto našumo procesorių kūrėjų šitokiu būdu buvo iškirsti. Kaip paaiškėjo, atsisakę savo procesorių, šitie gamintojai labai smarkiai prakišo - SGI išvis apsibankrotino, o Digital teko gaivinti savo Alpha, ir tuos procesorius dar ilgai gaminti turėjo tą patį Itanium kartu su Intel kūrusi Hewlett Packard kompanija. O pastaroji irgi ruošėsi atsisakyti PA RISC procesorių, bet irgi paaiškėjo, kad atsisakyti taip paprastai nesigavo.

Taigi, po visų šitų nesąmonių dabar pasaulyje liko x86-64, AArch64 ir Power ISA. Na, dar kažkiek liko z/Architecture tipo mainfreimų, na vat ir viskas.