MARC
MARC praktiškai padaryta, bet taip ir neišleista į rinką minimalistinė UNIX tipo OS, skirta kompiuteriams su z80 tipo procesoriais. Sistema žinoma, kaip viena iš nedaugelio 8 bitų UNIX analogų. Įprastos UNIX sistemos gi sunkiai eidavo net ir ant 16 bitų, nes pilnaverčiam multitaskingui paprastai reikdavo procesorių, dirbančių 32 bitų režimu. Tačiau nors MARC ar kai kurios kitos supaprastintos UNIX sistemos turėjo ne visai pilnavertį multitaskingą, jos tam ir nebūdavo skirtos, o skirtos būdavo tam, kad būtų galima tiesiog patogiai dirbti ir patogiai tvarkytis su failais. Pagal vėlyvų 197x ir ankstyvų 198x supratimą, UNIX sistemos, nors ir reikalavo mokymosi, bet buvo net labai patogios.
MARC buvo sukurta kaip CP/M konkurentė, kuri turėtų pasileisti vietoje šios sistemos. Buvo numatytos trys esminės dalys:
- Boot loaderis - ankstyvose versijose MARC jo neturėjo, o pasileisdavo taip vadinamame "parazitiniame" režime, t.y., kaip paprasta CP/M programa, kuri vos pasileidusi, išstumdavo pačią CP/M sistemą ir toliau jau dirbdavo savarankiškai
- Pati MARC operacinė sistema, turinti vartotojo aplinką, primenančią UNIX, taip pat ir panašius katalogus, panašius įrankius ir taip toliau
- CP/M emuliatorius, kuris turėjo leisti iš MARC sistemos paleidinėti CP/M skirtas programas. Šis taip ir nebuvo iki galo padarytas.
Kaip ir CP/M, taip ir MARC neturėjo multitaskingo, galėdavo dirbti tik su viena programa vienu metu. Turėjo pilanvertį šelą, kuris palaikė ir visokias žvaigždutes su klaustukais, ir hierarchinę failų sistemą, ir galimybes kai kuriuos kompiuterių įrenginius skaityti ir rašyti kaip failus (čia būdinga UNIX ypatybė).
Skirtingai nuo kitų ano meto sistemų, MARC turėjo vartotojų sistemą su slaptažidžiais ir vartotojų teisių kontrole, t.y., kas gali, o kas negali skaityti ar rašyti kokius failus. Kitaip tariant, buvo daug rimtesnė, nei kitos to meto asmeninių kompiuterių sistemos.
Visai MARC sistemai pakakdavo 64 kilobaitų operacinės atminties. Pati sistema buvo parašyta C kalba, naudojant tuo metu labai populiarų BDS C kompiliatorių. Dėl tų priežasčių visa ši OS turėjo būti lengvai perkeliama ir į x86 architektūras, nes šios, nors ir truputį galingesnės, buvo architektūriškai artimos su z80 procesoriumi (per bendrą protėvį - Intel 8080 procesorių).
Bandomosios MARC OS versijos buvo išleistos 1981 ir 1982 metais, tiesa, platintos tik ribotame rate, daugiau tarp IT srities žurnalistų.
Deja, apie 1982 metus pagrindinis MARC sistemos programuotojas Edwin P. Ziemba paskendo nardydamas kokiame tai tvenkinyje su akvalangu. Darbą turėjusi tęsti firma Vortex Technology taip ir nesugebėjo kažko daugiau išspausti, tad sistema taip ir liko nepabaigta ir neišleista.
Kiek vėliau Microsoft išleido atnaujintas MS-DOS versijas, kurios palaikė ir hierarchinę failų sistemą (katalogus), ir ten buvęs Command.com buvo papildytas kai kuriomis UNIX shell galimybėmis (tomis pat žvaigždutėmis, klaustukais, pypkėmis ir panašiai), todėl nukonkuravo ir CP/M, ir visokius bandymus į mažus kompiuterius perkelti UNIX galimybes.
Taigi, MARC liko toksai kaip ir nesusipratimas, kuris galėjo apversti asmeninių kompiuterių istoriją, tačiau dėl nelaimingo atsitikimo neapvertė.