Santaka
Santaka - toksai lietuviškas kompiuteris, kuris buvo pirmas visoje SSRS vėliau išpopuliarėjusio ZX Spectrum klonas. Keista, bet tasai kompiuteris, nors ir tapo legendiniu, bet beveik niekam buvo nematytas, nes gamintas labai jau mažais kiekiais. Didesniais gi kiekiais buvo gaminami įvairūs vėlesni ZX Spectrum klonai, didžiule dalimi klonuoti jau nuo tos pačios lietuviškos Santakos.
Anuomet, kokiais dar 1985 metais kažkokie Kauno Politechnikos Instituto inžinieriai tiesiog nuklonavo, pasiėmę Sinclair ZX Spectrum kompiuteriuką, skirtą buičiai ir žaidimams. Po metų klonavimo pasiskelbė, kad jau yra sukūrę viską ir jau laikas gaminti. Tik vat gavosi taip, kad Vakaruose detalės tebuvo gaminamos, o vat SSRS nesugebėjo. Tai iš vakarietiškų detalių gaminti to klono nesigavo, nes nesigavo gauti detalių, o todėl ir negamino. Užtat pagyrų buvo per visą spaudą, o dar praėjus 3 metams apie tą "Santaka" kompiuterį triūbijo toksai užmirštas žurnalas "Mokslas ir Technika":
- Lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“ gamybą numatoma pradėti 1988 m. Kompiuterį kooperacijos būdu gamins kelios organizacijos. Orientacinė „Santakos” kaina – 700-800 rb. (Kaina didelė, kadangi gaminio serija maža.) Jeigu pavyktų įgyvendinti keletą gamybinių patobulinimų, kompiuterio kainą kristų.
- „Santakų“ bus pagaminta tik keli šimtai, tad, deja, parduotuvėse jų nepasirodys – bus paskirstytos suinteresuotoms organizacijoms.
- Tolesnis lietuviško personalinio kompiuterio likimas kol kas neaiškus. Priežastis – dideli organizaciniai sunkumai, iškylantys gaminant šią mums naują plataus vartojimo prekę. „Santaką” sukūrė ir ruošiasi gaminti entuziastai, atpildas jiems – ir tai tik moralinis – labai netgi abejotinas.
- Pateikiame lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka” techninę charakteristiką.
- „Santaka” yra daugiafunkcinė personalinė ESM.
- Darbo režimas funkciškai suderinamas su personalinio kompiuterio „ZX Spectrum“ darbu (visos „ZX Spectrum“ programos be jokių pakeitimų tinka ir „Santakai“).
Visa ta Santaka, pagal anuometinius duomenis buvo labai protinga ir sudėtinga, iš vat tokių komponentų susidedanti:
- centrinis procesorius, mikroprocesoriaus UA880D bazėje (VDR gamintas Zilog Z80 procesoriaus klonas)
- 16/64 K operatyvinė atmintis (priklausomai nuo konfigūracijos)
- spalvotas arba nespalvotas televizorius (koks nors Šilelis)
- kasetinis magnetofonas kaip išorinės atminties įrenginys
- į ROM įprogramuotas BASIC interpretatorius
Aišku, buvo ir visokių programų priprogramuota, o tiksliau prikopijuota - Pascal, Prolog, Logo interpretatoriai ir panašiai. Ir svarbiausia - visokie geimai.
Daug didesniais kiekiais kiek vėliau buvo gaminti visiški santakų klonai - pirmiausiai Baltarusijoje, Minske gaminti "Santaka-002" ("Сантака-002"), o dar paskui - Rusijoje, Krasnodare gaminti "Impuls" ("Импульс") ir "Impuls-M" ("Импульс-М"), kurie nuo baltarusiško varianto tesiskyrė tik spalva ir pavadinimu. Šitie du Santakos modeliai buvo labiausiai ištiražuoti, jų šiose gamyklose prigaminta dešimtys tūkstančių, jei ne dar daugiau.
Impuls
Gaminti nuo 1989 m. pabaigos iki 1991 m. Krasnodaro radijo gamykloje. Kainavo 995 rublius, buvo pagaminta apie 6000 vienetų. Šį modelį pakeitė „Impuls M“, į kurį buvo įtrauktas SECAM koduotuvas. Jis buvo gaminamas nuo 1991 iki 1993 metų, tiražu apie 2000 vnt.
Santaka 002
Gaminti 1990-1992 m. Minske, „Belvar“ gamykloje (buvusi V. I. Lenino MPO). Visiška kopija, skiriasi tik korpusas pagamintas iš plastiko. Per metus gaminta po 5000 kompiuterių. Iš viso buvo pagaminta apie 12 000 vienetų. Įjungus kompiuterį, pasirodo užrašas „SANTAKA KAUNAS-MINSKAS 1986“. Reklamoje kompiuterio kaina buvo planuojama nuo 1200 iki 1500 rublių (40–50 USD).
Kaip galime atrasti šiais laikais, Santaka buvo gaminama daugelyje visokių įmonių, kooperatyvų ir panašiai, tad maždaug apie tą laiką, kai SSRS ėmė byrėti, ji tapo populiariausiu mikrokompiuterių, iš visų, kurie tik sovietinėse respublikose buvo gaminami. Smarkiai pralenkė netgi ir masiškiausią Elektronika BK.
Aišku, lyginant su kokiais nors originaliais ZX Spectrum, tai visvien juokingi kiekiai, bet visvien gaunasi taip, kad patį masiškiausią kada nors SSRS gamintą kompiuterį visgi sukūrė lietuviai, tegul ir klonuodami vakarietišką kompiuterį.
