Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Čiujaus slėnis
Čiujaus slėnis (rus., kazach. Чуйская долина) - tai legendinis slėnis Kazachijoje ar tai Kirgizijoje, kur natūraliai ir gamtiškai auga kanapės. Ir kas įdomiausia, jos auga taip, kad išnaikint neįmanoma - tiesiog ištisiniu šimtus kilometrų besitęsiančiu lauku. O kiti augalai normaliai augt ten negali ir viskas, nebent kur nors ant plikų akmenų ar aukštikalnėse.
Tai aišku, narkomanai į tenai tuntais važiuoja, nes gi anaša nemokama, o paskui visokia policija kazachiška juos ten irgi tuntais gaudo, dar traukiniuose, taip kad iš esmės tasai slėnis kaip ir uždarytas, juolab, kad iš visų pusių apsuptas labai stačiais kalnais, tai nelabai ir prasmuksi be valdžios leidimo.
Dar kita legenda sako, kad tasai slėnis kažkaip ten geografiškai taip įdomiai išsidėstęs, kad išties pakliūti gaunasi lengvai tik į pakraštį jo, bet ten irgi kanapių tiek daug, kad į to slėnio gilumą niekas taip ir nenueina. Ir netgi visokios vyriausybinės pajėgos nelabai nueina, nes pavyzdžiui, kai bando važiuoti, tai vien to kanapių kvapo ir ore sklandančių žiedadulkių pakanka, kad užsisvaigintų ir nenuvažiuotų niekur. Tai dėl to ten kažkokia atseit mistinė senovės kazachų kultūra išlikusi, kur jie atsparūs toms visoms kanapėms ir augina tiesiog kažkokias ropes, kuriomis ir maitinasi.
Tai dar buvo tokia istorija esą, kad giliu sovietmečiu, kai visokios narkomafijos ėmė plist, Andropovas įsakė visas kanapes ten išnaikint. Tai kareiviai laistė herbicidais šimtus kilometrų teritorijos, o kad pavojingų nuo herbicidų sudžiūvusių kanapių neliktų, tai paskui laistė tuos plotus napalmu ir padeginėjo. Tai kaip paaiškėjo, buvo baisi klaida, nes dūmai pasklido už dešimčių kilometrų ir žmonės ištisais kaimais ir miesteliais kelias dienas nesąmones krėtė, apsirūkę. O kas įdomiausia, visas tas naikinimas nei velnio nepadėjo, nes kanapės staigiai vėl ataugo. Tai nuo to laiko panašių klaidų valdžia jau nenori kartot, apsiribodama tuo, kad gaudo visus, kas ten atvyksta ir visus, kas iš ten išvyksta. Na, herbicidais dar palaisto pakraščius to slėnio, bet tai irgi prastai baigės, nes kaip paaiškėjo, kai augalai žūsta, prasideda visokios pelkės, smėlio audros vasarą, nuošliaužos pavasarį ir taip toliau, taip kad norom nenorom tenka tas kanapes palikt augt...
O tai kas dar įdomiau, kad be kanapių ten puikiai auga ir aguonos, ir dar ne tos, kur kaip pas mus Lietuvoj, o tos opijinės, iš kurių heroinas gaminamas. Tiesa, joms augint, tai jau reikia tyčia kanapes išnaikint, žemę suart, užsėt, paskui nuo kanapių ravėt ir taip toliau, nes savaime jos teauga ten, kur kanapės šviesos neužstoja, bet taigi pinigai tiems narkotikų vertelgoms kokie...
O tai dar labai įdomiai būna naujienas iš Kazachijos paskaityt, kaip jų policija per metus sugeba išgaudyt keletą tonų kanapių, kai tos kanapės ten visur auga per tą slėnį, netgi kažkokie biologai buvo paskaičiavę, kad per metus tame Čiujaus slėnyje skirtingais metais išauga nuo 5000 iki 15000 tonų hašišo (taip, ne pačių kanapių, o žiedadulkių) vien savaime, laukinių, o tai dar kur tos kultūrinės veislės, daug kartų stipresnės, kurias tyčia augina...
O tai dar ten savaime veisiasi Prževalskio arkliai. Tai kaip jūs manot, kodėl jie vadinasi Prževalskio arkliais? Tai vat todėl ir vadinasi. Tai vat toksai įdomus tas Čiujaus slėnis.
Dar reikia pasakyti, kad išties ten apie visokią Turkmėniją, Kirgiziją ir Kazachiją panašių slėnių yra labai daug, o Čiujaus slėnis įspūdinga legenda tapo tiktai todėl, kad jis didelis, o palei pat jį eina didelė geležinkelio linija ir netgi yra kažkoksai kaimas, todėl turistai labai jį mėgdavo: atvažiuoja traukiniu, o kol tas 15 minučių stotelėje stovi, visi prisipjauna kanapių ir atgal sulipa. Taip ta legenda ir atsirado.
| ||
| Opioidai: | ||
| Psichodelikai: | ||
| Stimuliantai: | ||
| Kiti visokie: | ||
| Dar skaitinių: | ||