Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kanapės
Šitas puslapis neskirtas mažvaikiams, tokiems, kaip JŪS. Dinkit iš čia, nes jūsų IP adresai ir visa kita informacija, kokia tik pasitaikys, bus perduota jūsų tėvams ir globėjams pagal pirmą prašymą. Pipedija negali sukontroliuoti mažvaikių, tačiau padarys viską, kad mažvaikiai būtų apsaugoti. |
Kanapės arba marihuana (o gal marichuana), o šiaip jau - tiesiog žolė. Taigi uždraustas narkotikas baisus, užtatai apie jas galima rašyti tiktai neigiamai, o nieko gero rašyti negalima, nes kitaip narkotikų propaganda gausis! Tai nieko negalim daugiau ir parašyt!
Senais sovietmečio metais dar būdavo kitas panašus daiktas - anaša...
Terapijos metodai
Gydant pripratimą prie kanapių, ypač tinka apgalvota psichoterapija, taikytina spec. dispanseriuose - netgi nuostabiai puikiai, ypač dėl specifiško, kognityvinį afektą sukeliančio kanabinoidų poveikio. Vat buvo toksai filmas kadais sukurtas, berods "Reefer Madness", tai labai klaikus, nes ten rodo, kaip išprotėja visokie žmonės, apsirūkę žolės, o paskui ima vieni kitus žudyti ir taip toliau, ir kaip tai priveda prie mirties. Tai vat kartą nutarėm padaryt gerą darbą tokį, ir pakvietėm vieną tokį pacientą, katras kasdien rūkydavo žolę, specialiai eksperimentui. Ir pasakėm, kad galės filmą pažiūrėt, vakarienės ten bus visokios, ir taip toliau, ir kad ir apsirūkyt galės, nes čia jau jo reikalas.
Tai ką jūs manot? Apsirūkė kaip lapas, o kai apsirūko žolės tie narkomanai, tai pasidaro nepaprastai įtaigūs - būdinga kognityvinio afekto būsena, tai paleidom žiūrėt tą klaikų filmą, tai vargšas žiūrėjo, žiūrėjo, o paskui ėmė prašyt, kad nereikia gal, ir taip toliau. Tai laikėm jį, kad ir toliau žiūrėtų. Tai tas tada ėmė sakyt, kad išprotės. Tai ir toliau laikėm, ir dar žolės pasiūlėm parūkyt, su sąlyga, kad pristabdysim filmo žiūrėjimą. Tai tas aišku labai užsiparino ir sutiko, dar labiau apsirūkė, o tada vėl filmą įjungėm. Tada anas greit ėmė rėkt ir spardytis, bet buvo priverstas filmą pažiūrėt iki galo.
Tai ką jūs manot? Nustojo žolę rūkyt. Štai tokia psichoterapijos galia. Taip kad aišku, rekomenduotume šitą metodą, jei ne tai kad tai šiaip jau leistina, tiktai esant kvalifikuoto med. personalo priežiūrai su leidimu atatinkamoms medžiagoms ir jų vartojimui bei priežiūrai.
Visokia medicininė žolės specifika
Savo poveikiu marichuana dėkinga įvairiems kanabinolio derivatyvams. Tie, kaip spėjama, veikia kanabinoidinius receptorius, esančius smegenyse ir atliekančius labai neaiškią funkciją. Dėl to neaiškumo iki šiol kyla daug klausimų, tačiau į juos gal čia nesigilinkim.
Kadangi kanabinoidai nesukelia tiesiogiai euforijos, neveikia kaip periferinės nervų sistemos stimuliantai ir silpnai įtakoja skausmo jutimo sistemą, priklausomybė išsivysto gana lėtai, vos kelis kartus didesniu greičiu, negu nuo alkoholio. Pirminiuose etapuose priklausomybė didele dalimi būna psichologinė - kanapių vartotojas jaučiasi laisviau, kai apsivartoja, tas ir skatina vartot. Vienok žmogaus organizmas prisitaiko ir nuo dažno vartojimo ima kompensuoti kanabinoidų poveikį. Rūkant žolę kelis kartus per savaitę, per vieną tūsą po 2-3 kartus, jau po mėnesio svaiginimuisi reikalinga dozė būna keletą kartų didesnė ir veikia keliasdešimt procentų trumpiau. Todėl žolės rūkytojai pradeda žolę rūkyti gerokai didesniais kiekiais, o ir pasitūsinimui jau prireikia ne 2-3, o 5-6 kasiakų.
Kai žole piktnaudžiaujama 3-4 kartus per savaitę, po mėnesio tūsinimosi organizmo prisitaikymas sustiprėja tiek, kad ima reikštis stiprūs neigiami postefektai: kitą dieną kamuoja silpnumas, išsiblaškymas, trumpalaikiai atminties pametimai ("kadrai prapuola", "apie ką mes kalbėjom?"), drebulys, apatija, miego sutrikimai (apsnūdimas ir kartu negalėjimas miegoti ilgesnį laiką, savaiminiai pabudimai naktimis, netikėtas snaudulys ir pan.), sutrikęs apetitas. Norėdami kompensuoti nelabai kokią savijautą, kurios patys dažnai ir neidentifikuoja, žolės vartotojai ima rūkyti dažniau.
Pirminės dažnesnio rūkymo stadijos prasideda vakarais, kaip priemonė, kuri padėtų užmigti, išvengti nemalonios nemigos. Vėliau prasideda ir "profilaktinis" apsirūkymas rytais, kad kompensuotųsi sutrikęs mieguistumas ir dėmesio nekoncentravimasis. Ilgainiui kanapių rūkytojas pradeda vartoti kanapes maždaug 10-20 kartų per dieną, kartais ir dar daugiau, tačiau dėl organizmo prisitaikymo malonumą teikiantys kanapių efektai beiveik nustoja reikštis. Esant tokiam nuolatiniam vartojimui, dingsta būdingas nesaikingo apetito sindromas: netgi apsirūkęs, narkotikų vartotojas nenoriai valgo. Būdinga, kad tokiose stadijose narkomanas ieško stipresnių pakaitalų: kadangi įprasta marichuana jau neveikia, ieškoma itin stiprių rūšių, pradedami vartoti kanapių ekstraktai, hašišas, gryni kanapių eteriniai aliejai, kanapės imamos vartoti dar ir per ora (kanapių sausainiais, trauktinėmis ir pan.), nes taip jas galima suvartoti kardinaliai didesniais kiekiais, o poveikis ilgiau trunka.
Pripratimo stadijoje marichuana jau kelia pilnavertį abstinencijos sindromą: nustojus vartoti, prasideda deliriumas, pacientas skundžiasi paranoidiniais simptomais, bėga nuo persekiotojų, kartais mato nelabai aiškias haliucinacijas, sapnuoja košmarus, dalinai praranda orientaciją erdvėje ir laike (pvz., gali atvažiuoti į darbą sekmadienį, kai nedarbo diena, 8 vakaro, nors darbas įprastai prasideda 8 ryto; nuvykęs į kitą miestą, gali pradėti ieškoti savo buto), tuo pat metu pacientą kamuoja nuovargis, silpnumas, pasireiškia ipochondriniai kliedesiai, baimė būti nunuodytu, įvairūs neaiškios kilmės skausmai ir t.t..
Būdinga, kad kanapių vartotojai daugeliu atvejų abstinentinės simptomatikos nesugeba susieti su pačiais vartojamais narkotikais - tai susiję su tuo, kad pilnavertis abstinencijos sindromas išsivysto lėtai (per kelias dienas ar netgi savaites), neturi vienareikšmių simptomų, didelė dalis simptomų yra psichotinio, o ne somatinio pobūdžio. Abstinencinė būsena su būdingais psichotiniais reiškiniais gali tęstis 2-3 mėnesius, kartais ir ilgiau.
Specialiai reikia pabrėžti, kad priklausomybė nuo marichuanos išsivysto labai skirtingais greičiais, tuo primindama alkoholizmą: kai kuriais atvejais jau po pirmo pavartojimo pacientams prasideda greitai stiprėjanti priklausomybė, maždaug po 1-3 mėnesių gali būti pereita prie vartojimo 10 ar daugiau kartų per parą. Kitiems pacientams jokių priklausomybės požymių neatsiranda. Būdinga, kad narkomanijos požymiai neatsiranda pas tuos, kurie vartoja marichuaną rečiau, kaip kartą per mėnesį ir sąmoningai sugeba suvokti neigiamus postefektus: pablogėjusią savijautą, atminties sutrikimus ir pan..
Simptomatika, leidžianti diagnozuoti priklausomybę nuo kanabinoidų: perdėta žolės privalumų propaganda ("žolė nekelia agresijos", "žolė mažiau kenksminga už alkoholį", "ji niekada nesukelia priklausomybės"), pametama pokalbio mintis, sutrikęs estetikos pajautimas (pacientai rengiasi pabrėžtinai "rastamaniškai"), indiferencija, neaiškūs ipochondrinio pobūdžio skundai.
Kai kurie marichuanos priedai
Kad būtume labiau apsišvietę, tai turim pridėti dėl moksliškumo tokią informaciją jums: veikliosios marichuanos medžiagos - tai visokie kanabinoidai. O senais sovietiniais laikais vietoje žolės būdavo anaša, katra irgi panašiai veikdavo, nes savo esme būdavo beveik tas pats dalykas, tik paprastai dar ir su labai įdomiais pagerinimais.
O dar reikia pasakyt, kad prityrę dyleriai neblogą pokštą padaro savo nuolatiniams klientams: įmaišo kartą-kitą truputį heroino į žolę, taip ilgainiui savo pajamas iš kliento pasididindami šimtus ar netgi tūkstančius kartų.
Opioidai: | ||
Psichodelikai: | ||
Stimuliantai: | ||
Kiti visokie: | ||
Dar skaitinių: |