GNOME
Gnome - tokia visokių Linux sistemų daro aplinka, kuri blogu garsu pagarsėjo tarp visokių Linux vartotojų įvairiomis šleikščiomis savybėmis, kurių yra daugiau, nei gaunasi išvardinti. Jei turite galimybę, junkitės KDE, XFCE ar dar ką nors kito.
Kadaise Gnome buvo visai gera, patogi ir nebloga grafinė aplinka, todėl ilgainiui plito, augo ir gerėjo, kol tapo dominuojančia įvairių Linux tarpe. Bet bėda, kad kažkuriuo tai momentu Gnome kūrėjams aptemo protas, jie nutarė, kad Gnome yra tikroji OS, o visa kita - tik nereikalingi ir trukdantys priedai bei pikti susimokę konkurentai.
Štai tada staiga ėmė ir įvyko pokytis. Po to pokyčio daugelis Linux gamintojų liko ant puodo, staigiai baisų populiarumą ėmė gauti visos Linux versijos, kuriose Gnome nebuvo. Itin staigiai ir smarkiai išpopuliarėjo tokia Linux Mint, kurie Gnome kūrėjams atvirai parodė fakus, senų Gnome versijų pagrindu sukūrė du kitus desktopus - MATE ir Cinnamon, ir pasakė, kad Gnome - tai ne kas kita, o tiesiog banali ir atvira degradacija.
Dabartinė Gnome darbo aplinka
Savo išvaizda toji Gnome aplinka yra visai net graži, smarkiai panaši į šiuolaikinę MacOS-X, tik štai tiktai ta išvaizda ir telieka. Vos įsijungus, akivaizdu, kad Gnome kūrėjai tiesiog sėdėjo prie Apple kompiuterių ir galvojo, kaip čia kuo tiksliau visą tą aplinką perkelti į Linux, tačiau kartu taip, kad liktų neapkaltinti kopijavimu. Taigi, perkeldinėjo, kartu darydami absurdiškas nesąmones, kad visvien atrodytų kitaip.
Bene didžiausias pirmas įdomumas būna toksai: norint pasileisti kokią nors programą Gnome aplinkoje, reikia paspausti jos ikonytę ekrano apačioje, panašią kaip kad ir tos, kurios būna MacOS-X serijų sistemose. Bet tam, kad galėtumėt paspausti tą ikonytę apačioje, prieš tai būtinai turėsit paspausti mygtuką ekrano viršuje kairėje. Nes kitaip tos ikonytės bus pasislėpusios. Žodžiu, viskas vartotojų patogumui.
Suinstaliavę sistemą, atrasit, kad jokio padoraus grafinio paketų menedžerio nėra, o yra tiktai Gnome sistemos Software. Bet kai tenai pradėsite ieškoti programų, paaiškės, kad ėra nieko, kas galėtų konkuruoti su Gnome, o taip pat jokių įrankių, kurie leistų kaip nors per aplinkui susiinstaliuoti kitus programų menedžerius. O pati ta programų instaliavimo programa smarkiai primena kažkokį Apple Store ar tai Android parduotuvę, kur viskas atrodo kaip absurdas.
Kadangi didesnė dauguma gamintojų jau senokai buvo sau susimetę Gnome sistemą, tai kai Gnome išleido savo tą naują absurdą, visi taip ėmė ir susidiegė. Tokių, kurie išdrįstų užstabdyti, nebuvo, nes gi visi žino - jei neįsidiegsi naujo neveikiančio šūdo vietoje seno veikiančio daikto, tai visi lameriai šauks, kad tu esi atsilikęs. O lamerių, kaip žinia, yra daug.
Žodžiu, staiga gamintojai pamatė, kad turi neveikiantį desktopą, kuris gražus, bet tiesiog yra nesąmonė. Kitą vertus, kai kurie gamintojai tuo pat pamatė, kad čia gi visai gerai, nes klientai nenueina pas konkurentus ir neprisiinstaliuoja kažko. O dar kai kurie adminai, kurie valdė visokias mokyklines desktopų klases, pamatė, kad vartotojai nieko tada negali daryti ir todėl neprigadina. Taigi, kilo daug džiaugsmo.
Dabar visi Liunx vartotojai labai lengvai išrūšiuojami į dvi rūšis: tie, kuriems patinka šitas Gnome ir visus kitus. Tai visi kiti - daugiau mažiau adekvatesni. Gi tie, kam Gnome patinka - tai tokia atskira ir ypatinga lamerių rūšis, kad netgi būtų verta atskiro aprašinėjimo. Vienas iš dažnesnių požymių - patys nemokėdami nieko daryti, pasakoja apie tai, kaip reikia shell naudoti. Paprastai jie atpažįstami iš to, kad netgi neskiria shell nuo Xterm, ir vadina tą šelą terminalu.
Linkime Gnome kūrėjams greičiau padvėsti.
Gnome istorija
Gnome atsirado iš to, kad kokie tai hakeriai kūrė nemokamą Photoshop analogą, skirtą UNIX sistemoms. Tasai analogas iki fotošopo, aišku, netempė, bet buvo labai neblogas - toksai Gimp. Bekurdami tą Gimp, anie hakeriai susidūrė su tuo, kad įprastos Motif ar kitos panašios programinės bibliotekos netempia iki jų poreikių, taip kad kaip neretai būna, ėmė ir sukūrė savo nuosavą biblioteką, skirtą atvaizduoti visokiems langams, mygtukams ir kitiems vartotojo interfeiso elementams. Taip gavosi GTK biblioteka.
Tą biblioteką jau pasigavo kiti hakeriai, kurie nutarė padaryti kažkokį tai anuo metu staigiai išpopuliarėjusio KDE desktopo analogą, mat šis jiems nepatiko, kadangi naudojo anuomet ne atviro kodo, tegul ir nemokamas Qt bibliotekas. Taigi, pradėjo daryti KDE konkurentą, kurį pavadino "Gnome".
Pirma Gnome versija didele dalim pamėgdžiojo KDE, tačiau bandė atrodyti gražiau, turėti visokių tenai geresnių pluginų, appsų, ikonyčių ir kitų pagražinimų. Deja, pasižymėjo dideliu kiekiu bugų, todėl lūždavo ir nedžiugindavo, kad ir gražiai atrodydama. Daugmaž darbinga ir pilnavertė pirma Gnome versija atsirado 1999 ir kaip tam laikui tai atrodė tikrai labai gerai, daug geriau už bet kokius Windows.
Antra Gnome versija buvo išleista 2002 metais ir buvo nesmarkiai geresnė už pirmą, o kai kuo - gal ir silpnesnė. Šiaip tai abi versijos išties buvo ganėtinai panašios, gal tik antroji buvo geriau atidirbta, o vėliau - eilę metų vis tobulinama ir tobulinama. Taigi, čia gavosi bene didžiausias vienas pliusas - iki 2008 metų šitas desktopas buvo rimtai tobulinamas ir vystomas.
Paskui kažkas Gnome kūrėjų galvose aptemo ir jie 2011 išleido versiją, kurioje dėl nesuprantamų priežasčių visas valdymas buvo sudėtas į juostą kairėje ekrano pusėje, o ne apačioje ar viršuje, o kartu visas vartotojo funkcionalumas buvo pašalintas. Nes atseit nereikia vartotojams nieko ten sistemoje administruoti, nes per durni ir gali kažką pridirbti. Todėl reikia viską išjungti, atjungti, pašalinti ir duoti tik tas programas, kurias dvasingi Gnome sprendėjai nuspręs.
Savaime aišku, kad į leidžiamų programų sąrašą nepakliuvo jokių konkurentų iš KDE ar XFCE programos, taip pat nepakliuvo milžiniški kiekiai įvairaus retesnio ar senesnio softo, taip pat nepakliuvo Wine, taip pat nepakliuvo joksai serveriams skirtas softas ir joksai softas, kuris leistų instaliuoti kokį nors nenumatytą softą.
Štai tada ir prasidėjo Gnome griuvimas - pirmiausiai nuo to, kad įvyko forkas, nes sena Gnome versija atskilo ir pasivadino į MATE. Greitai įvyko ir dar vienas skilimas - kita chebra paėmė naują Gnome 3 ir pradėjo perdarinėti taip, kad būtų grąžintas senas funkcionalumas. Taip gavosi Cinnamon desktopas. Dar kiti, visai jau pasipiktinę, perbėgo į XFCE, kuris niekada nepretendavo būti geriausiu, o tiesiog būdavo mažas, greitas ir be nesąmonių.
Dar paskui, kai paaiškėjo, kad Gnome 3 yra šūdas, atsirado bandymai gelbėti padėtį - Gnome 4, kur išties mažai kas skyrėsi nuo Gnome 3, tik išvaizda buvo padailinta ir pridėta dar daugiau nesąmonių - pvz., norint paspausti programos paleidimo ikonytę, reikia pirmiausiai paspausti mygtuką kažkur ekrano viršuje, kad išlįstų programų ikonytės kažkur ekrano apačioje, kurias jau galima paspausti. Visas šitas kliedesys - matomai dėl vartotojų patogumo, kaip tą patogumą supranta apsiperdę GNOME developeriai.
Kadangi Gnome savo laiku buvo uždominavusi visą Linux rinką, matomai dar praeis laiko, kol šitas desktopas išnyks ir liks prisimenamas tiktai kaip absurdiškas bajeris, panašus į kokį nors Microsoft Bob. Siunčiame Gnome developeriams nuoširdų ir mielą diarėjos spindulį.
Dar žr.
Yra ir kitų desktopų, susijusių su Gnome kūrėjų nesąmonėmis:
- XFCE - buvo pradėta kurti kaip CDE alternatyva, bet paskui išplito, kaip daug greitesnė alternatyva Gnome desktopui - ir visa tai dar ankstyviausiais pirmo Gnome laikais
- MATE - atsirado kaip forkas iš Gnome 2 versijos, kai patys Gnome kūrėjai nutarė šito gero Gnome varianto nebevystyti
- Cinnamon - atsirado kaip forkas iš Gnome 3 versijos, kai Gnome kūrėjai panaikino visą gerą funkcionalumą, o normalesni programeriai nutarė viską atkurti
| ||
| Linux distribucijos: | ||
| Desktopai: | ||
| Svarbios sąvokos: | ||
| Svarbios programos: | ||
| Ne Linux: | ||