2 160
pakeitimų
IBM PC: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas. | '''IBM PC''' - tie [[kompiuteriai]], nuo kurių prasidėjo didžiausia mums įprastų [[PC]] tipo kompiuterių era. Šie kompiuteriai buvo sukurti [[IBM]] kompanijoje, o paskui, apie [[1981]] metus, paleisti į masinę gamybą, naudojant visus IBM turėtus pardavimo kanalus. IBM PC pardavimai buvo tokie dideli, kad faktiškai nuo šių kompiuterių prasidėjo naujas IT etapas. | ||
Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[PC-DOS]] arba [[MS-DOS]] operacinę sistemą, turėjo du 360 kB diskasukius ir jokio [[HDD]], buvo gerai pritaikyti [[verslas|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu. | Šie [[mikrokompiuteriai]] turėjo [[Intel 8088]] mikroprocesorius, 8 bitų vidurius, [[CP/M]], [[USCD p-System]], [[PC-DOS]] (arba [[MS-DOS]]) operacinę sistemą, turėjo du 360 kB diskasukius ir jokio [[HDD]], buvo gerai pritaikyti [[verslas|verslo]] poreikiams ir ilgainiui sugebėjo tapti faktiniu kompiuterių standartu. | ||
Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą. | Iki IBM PC jau buvo kitų firmų, kurios gamino [[mikrokompiuteriai|mikrokompiuterius]], tačiau rinka buvo segmentuota ir gan prastai pasiskirsčiusi. Realiai tai tos rinkos beveik nebuvo. IBM kompanija, atėjusi į asmeninių kompiuterių rinką, viską apvertė aukštyn kojomis ir padarė taip, kad iki šiol vis dar turime pasekmes - net ir dabartiniai kompiuteriai vis dar neša IBM PC paveldą. | ||
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
Štai tokie IBM PC ir buvo paleisti į rinką. Kadangi, lyginant su [[minikompiuteriai|minikompiuteriais]], jie buvo kraštutinai pigūs, o lyginant su paprastais [[buitinis kompiuteris|buitiniais kompiuteriais]], buvo labai geri ir profesionalūs, tai pradžioje milžiniški pardavimai parėjo įmonių rinkoje. Tačiau kadangi greitai šiems kompiuteriams atsirado ir žaidimų, o paskui jie buvo ir geriau tinkami programavimui - tai jie ėmė plisti ir namuose. | Štai tokie IBM PC ir buvo paleisti į rinką. Kadangi, lyginant su [[minikompiuteriai|minikompiuteriais]], jie buvo kraštutinai pigūs, o lyginant su paprastais [[buitinis kompiuteris|buitiniais kompiuteriais]], buvo labai geri ir profesionalūs, tai pradžioje milžiniški pardavimai parėjo įmonių rinkoje. Tačiau kadangi greitai šiems kompiuteriams atsirado ir žaidimų, o paskui jie buvo ir geriau tinkami programavimui - tai jie ėmė plisti ir namuose. | ||
== IBM PC skirtos operacinės sistemos == | |||
Kad nepritrūktų programų, IBM ankstyvais laikais daug investavo į skirtingas [[OS]], skirtas šiems kompiuteriams, ir vis bandė pritraukti daugiau gamintojų, o kad nekiltų rizikos, tai ir pati dalyvavo OS kūrime ir užsakinėdavo tas OS kitoms firmoms. Kažkaip IBM pavyko pasiekti, kad atsirastų ir [[CP/M]] - toji anuo metu buvo [[mikrokompiuteriai|mikrokompiuterių]] OS standartu, dominavusiu rinkoje. | |||
Kadangi su [[Digital Research]], kūrusia [[CP/M]], susišnekėti pradžioje buvo sunkoka (gandai sklandė apie girtuokliavimus ir bendrai laisvą elgesį, įskaitant ir nepasirodymą sutartuose susitikimuose), tai IBM labai ieškojo alternatyvų - kokios nors OS, kuri būtų suderinama su CP/M, tačiau kito gamintojo. Taip užsakymą gavo [[Microsoft]], kuri padarė šiems kompiuteriams skirtą [[MS-DOS]] (pati IBM platino ją kitu pavadinimu - [[PC-DOS]]). | |||
Kad būtų galimybės programą naudoti universitetuose ir kitose mokymo įstaigose, IBM pasirūpino, kad atsirastų ir [[USCD Pascal]] sistema, kuri apie tą laiką buvo tampanti akademinių OS standartu. | |||
Kad kuo greičiau atsirastų niša didesnėse korporacijose, [[IBM]] prisikvietė ir [[UNIX]] sistemų gamintojus - taip pirma atsirado [[Venix]], paskui [[Venix]], o paskui ir [[Xenix]]. | |||
Bendrai IBM pozicija čia buvo labai netipiška: firma suprato, kad [[mikrokompiuteriai|mikrokompiuterių]] rinkoje ji visiškai neturi svorio (tą parodė ankstesni nesėkmingi bandymai lįsti į tą rinką), tačiau visų yra suvokiama kaip monstras, kuris gali imti ir atimti biznį. Todėl firma stengėsi padaryti taip, kad atsirastų kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų, kurie užtikrintų, kad vartotojui liks pasirinkimas. | |||
Kadangi įprastos programos dirba tik tose OS, kurioms jos buvo kurtos, tai nuo OS pasirinkimo visiškai tiesiogiai priklausė ir programų pasirinkimas. Taigi, kai ant IBM PC ėmė dirbti visa krūva skirtingų OS, tai atsirado ir didelis programų pasirinkimas. O jau tas ir nulėmė, kad IBM PC labai greitai ėmė populiarėti, aplenkdamas kitus, neretai smarkiai pigesnius ir kartu greitesnius kompiuterius. | |||