Linux

Labiausiai išskirtinė Linux savybė - tai kad yra realiai nesuskaičiuojamas skaičius jo distribucijų, iš kurių dauguma jau seniai nebeegzistuoja, tačiau kasmet atsiranda po dešimtį-kitą naujų (atitinkamas kiekis ir išnyksta). Iš tų distribucijų, kurios šitame paveiksliuke pavaizduotos, jau geros pusės nebėra, jos tiesiog dingo. Ir nei viena iš tų distribucijų nebuvo ir nėra adekvati, visos kažkokios ne tokios.

Štai maždaug taip atrodo tos Linux mergelės, kol nesusiduri ir neaptinki, kad išties tai pingvinų pavidalo zombiai ir vampyrai, su grožiu ar moterimis neturintys nieko bendra. Realiai - tokius plakatus linuksistai paišė prieš kokius 20 metų, bandydami pavaizduoti, kad Linux esąs sexy. Realiai gi Linux nuo to sexy nepasidarė.

Linux - demonas, nekaltos mergelės pavidalu, sutinkama ten kur nešveičia Langai. Ši mergaitė pasirodo per pilnatį, turi daug versijų, tačiau visada teigia, kad neturi virusų bei seksu užima dykai. Ją atpažinti galima iš pingvino kairėje subinės pusėje. Šiaip tai būtų UNIX, tik kad iki pilnaverčio UNIX netempia biškelį, nors ir pretenduoja... Nors ką ten - jau ir pretenduoja, ir kiti UNIX irgi save su Linux tik lygina.

Tiesa, po to, kai pradedate su ta nekalta mergele pistis, tipiškai paaiškėja, kad pisatės ne su moterimi, o su pingvinu. Tai čia galime jus tiktai užjausti.

Nors oficialiai Linux yra ne UNIX, bet išties tai tipiškas UNIX, nes būtent taip tyčia ir kryptinai ši sistema ir buvo kuriama.

Nedaugelis žino, kad pusė planetos naudoja Linux, ir daugelis naudotojų apie tą Linux net neįtaria. O pasirodo, kad klasta labai gudri - Android sistemos taigi tėra tas pats Linux, su telefonams skirta grafine aplinka. Štai vat taip tie linuksai visus ir išdūrė.

Gi seni linux vartotojai, kurie yra adminai ir visokie hakeriai, tuos Linux supranta visai kitaip ir vis kalba apie kažkokį paslaptingą shell.

Įvairios Linux rūšys

Dar Linux kartais būna OS sistema kuri skirstoma į Ubuntu ir ne Ubuntu, tai šituos linuksais vadina. Ubuntu tai tokia Linux atmaina kurios pavadinimas kilęs iš kažkokio negrų žodžio, daugelis Ubuntu kūrėjų irgi yra negrai. Ubuntu ypatingas tuo, kad jį dažnai atnaujina ir po dažnų atnaujinimų žmonėm ar tai dibilams su kreivomis rankomis rankomis dažnai kas nors arba niekas nebeveikia.

Vienas žmogus pasakojo kaip vos ne vos pasidarė, kad veiktų modemas ir vaizdo plokštė, po atnaujinimų vaizdas tapo klaikus, išėjus naujesnei versijai jau nebeveikė modemas ir spausdintuvas, vaizdas susitvarkė ir žaidimai veikė, išėjus dar vieniems atnaujinimas, vaizdas nepakito bet žaidimai jau nebeveikė. Vargšas žmogus, nepavydime jam tokių kančių.

Tai štai va, šitos pasakėlės iš tų laikų, kai dar modemai būdavo naudojami (maždaug 2000 metų), dabar jau aktualumą praradę ir skamba juokingai. Žodžiu, veikia jau ten viskas, veikia.

Visokie GNU prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "GNU/Linux", nes čia viską GNU sukūrė, o Linus Torvalds tiktai kernelį pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti lamerius, kurie nesusigaudo, kuo skiriasi OS nuo jūzerlando. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi smegenų.

Kadangi Linux yra nemokama ir galima j1 kopijuoti, tai kiekvienas durnius gali imti ir bandyti susikurti nuosavą Linux versiją, o paskui visiems įrodinėti, kad šita Linux sistema yra geresnė už kitas. Tokiu būdu jau yra atsiradę gal jau netgi daugiau kaip 9000 skirtingų Linux distribucijų, apie kurias dažniausiai niekas net ir nesužino. Labiau išpopuliarintos visgi prasimuša kur nors į Vikipediją, tačiau taip ir lieka niekuo ne geresnės už kitas, prastai palaikomos ir neprižiūrimos, o paskui visų užmirštos.

Gal dėl to, kad visus užveikė visokie GNU prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., Chimera Linux, kur chebra nutarė, kad geriau daryti BSD sistemą, nes tenai durnių mažiau.

Žinomiausios Linux distribucijos

Iš esmės yra kelios pagrindinės Linux distribucijos, į kurias viskas ir susiskirsto - Debian, Ubuntu, Red Hat, SUSE, Arch Linux, Slackware ir Android. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę.

Aišku, visgi būna ir tam tikrų keistesnių, retesnių išimčių - kartais jau seniai išnykusių, o kartais vis dar keistai tebegyvuojančių. O ir naujai kartais kokie nors įdomesni atvejai atsiranda.

Štai čia kai kurios populiariausios ar šiaip istoriškai garsesnės Linux distribucijos, kurios vienaip ar kitaip turėjo kažkokių gerų savybių ar jų iki šiol tebeturi:

• SUSE Linux - vienas iš sėkmingiausių komercinių Linux
  • OpenSUSE - atvirai kuriamas SUSE variantas
• RedHat Linux - vienas iš sėkmingiausių, jei ne pats sėkmingiausias komercinis Linux, dabar priklauso IBM
  • Fedora Linux - atvirai kuriamas Red Hat variantas
  • Mandriva Linux - anksčiau dar buvo žinomas, kaip Mandrake, bet persivadino, nes juos kažkas užbylinėjo
  • Oracle Linux - tas pats Oracle variantas
  • CBL-Mariner Linux - atskirai Microsoft savo reikmėms kuriamas Linux variantas
    • Azure Linux - Microsoft platinamas Linux variantas
  • CentOS - nelabai sėkmingai gyvavęs nepriklausomas Red Hat variantas, dabar vadinasi "CentOS Stream", nes seni devai nustojo developint ir niekam neperdavė pavadinimo, tai nauji devai tada su susigalvojo pavadinimo variantą
• Debian - viena iš hakerių mėgstamų distribucijų
  • Ubuntu - tipo rišlesnis Debian, tiekiamas su GNOME
    • Kubuntu - kažkoksai su KDE tiekiamas Ubuntu
    • Linux Mint - desktopinis paprastiems žmonėms skirtas Ubuntu variantas
  • Knoppix - kažkoksai hakerių labiau mėgstamas Debianas
  • Corel Linux - trumpai egzistavusi, bet buvo labai user friendly desktopinė distribucija
  • Lindows - dabar vadinama Linspire, buvo bandymas sukurti Windows analogą ant Linux kernelio
  • Kali Linux - iš esmės, skirta pavaizdavimui apie saugumus
• Gentoo Linux - viena iš retesnių, bet hakerių mėgstamų distribucijų
  • ChromeOS - toksai Google kompanijos sukurtas desktopinis Linux, skirtas laptopams ir tapšninukams
    • ChromiumOS - atviras to paties ChromeOS variantas
• Slackware Linux - viena iš seniausių, vertinama visokių hakerių, nes tvarkingai veikia
  • Caldera Linux - viena iš seniai išnykusių, bet kadaise buvusi desktopinio Linux pradžia
• Arch Linux - iki šiol iš sorcų kažkaip daroma, old-school
• Alpine Linux - vietoje GNU bibliotekų naudoja savas ir daro viską, kad sutilptų į kelis megabaitus
• Chimera Linux - netipiška, BSD tipo distribucija, panašu, kad turės daug sėkmės
• GNU/Linux - realiai tai neegzistuojanti nesąmonė, išgalvota GNU chebros

Linux darbo aplinka

Kaip žinia, visur, kur normalios OS, tai būna koks nors desktopas. Gi pas Linux - viskas kaip iš UNIX: jokio desktopo, o tik šelas. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi Window Manager kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi desktopai, kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio OpenWindows ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas Motif ir CDE buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau?

Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs Gnome, kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti Microsoft tiles tipo vartotojo interfeisus. Tai ta proga atsirado net keli Gnome forkai, kurie tuos funkcionalumus naikino ir pasidarė populiaresni.

Arba štai yra toksai KDE, kuris gal ir nėra blogas, bet gal ir nėra geras. Arba yra dar toksai Enligtenment, kuris gal irgi nėra blogas, bet kažkoksai kreivas. Arba yra koks nors TWM, kurio šiuolaikinė publika išvis nesupranta niekaip. Ir dar yra toksai XFCE, kuris gal ir nėra blogas, yra greitas, bet atrodo gal visgi ne stebuklingai (nors daugeliui kaip tik dėl paprastos išvaizdos ir patinka).

Ir dar yra visokių kitokių vartotojo aplinkų, nors pakaktų, kad būtų viena kokia nors, kuri visais patogumais ir konfigūravimo būdais nesiskirtų nuo Windows 9x, leistų viską sukonfigūruoti nuo A iki Z ir visiems tas jau būtų gerai. Bet tokios aplinkos nėra (nors ir nemažai prikurta bandymų). Visi kuria fancy šūdus, bet nei vieno iki galo taip ir nepadaro.

Gi kita vertus, didelė gausa ir pasirinkimai daro reikalą sunkiai suprantamu, nes tada jau nežinia nei ką rinktis...

Linux failų ir katalogų struktūra

Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų UNIX sistemų, o labiausiai panaši tai į System V, nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei adminų patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių BSD, tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios UNIX versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano.

Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "Filesystem Hierarchy Standard'", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus:

• / - šakninis katalogas
  • /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., shell ir pan.
  • /boot/ - sistemos krovimo katalogas, kur yra boot loaderis, kernelis ir panašiai
  • /dev/ - sugeneruotas virtualus katalogas su visokiais įrenginiais
  • /etc/ - visokie konfigai
    • /etc/opt/ - konfigai toms programoms, kurios instalinasi į /opt/
    • /etc/sgml/ - konfigai, kurie parašyti ne normaliai, o SGML kalba
    • /etc/X11/ - visokie X-Window ar jų dalių konfigai
    • /etc/xml/ - konfigai, kurie parašyti ne normaliai, o XML kalba
  • /home/ - vartotojų namų katalogai, kur vartotojų duomenys guli
  • /lib/ - visokios absoliučiai būtinos programinės bibliotekos
  • /lib32/ - 32 bitų absoliučiai būtinos programinės bibliotekos
  • /lib64/ - 64 bitų absoliučiai būtinos programinės bibliotekos
  • /mnt/ - katalogas su visokiomis papildomai primontuotomis sistemomis, pvz., HDD, USB piršteliais, CD-ROM ar dar kuo nors, kas ką susigalvos
  • /media/ - kadangi visi užsipiso su tuo, kad automatinis montavimas su visokiais bugais, tai ėmė ir sukūrė dar vieną /mnt/ katalogo kloną, skirtą keičiamiems diskams (t.y., duomenų medijai) montuoti, kad netrukdytų kitiems montavimams, kurie ant /mnt/ katalogo vyksta
  • /opt/ - įvairios papildomai suinstaliuotos programos iš rimtesnių gamintojų, nenorinčių užšikinėti /usr/ katalogo
  • /proc/ - virtuali sistema, kurioje yra visokie sistemos išgeneruoti darbiniai duomenys, kintamieji ir panašiai
  • /root/ - čia asmeninė Rūto direktorija
  • /run/ - visokie darbiniai visokių programų failai, kintamieji ir panašiai, kur geriau nieko netaisyti, nes gali negerai baigtis
  • /sbin/ - grynai adminams reikalingos programos (pvz., fsck)
  • /srv/ - kažkada kas tai iš Linux veikėjų nutarė, kad daug Linux sistemų naudojamos desktopams, o paskui vartotojai nesusigaudo, tai reikia atskirai serveriams sukurti katalogą, kur serverių failai būtų laikomi, tai čia jie ir būna laikomi
  • /sys/ - visokia informacija apie sistemą
  • /tmp/ - katalogas su laikinais failais
  • /usr/ - tiesiog mažesnio būtinumo programos, kurios nėra būtinos minimaliam sistemos startui
    • /usr/bin/ - įvairios reikalingos ir nereikalingos programos, kartais nesveikais kiekiais
    • /usr/include/ - inkliūdai, naudojami kompiliavimui
    • /usr/lib/ - visokios programinės bibliotekos be tvarkos
    • /usr/lib32/ - visokios 32 bitų programinės bibliotekos
    • /usr/lib64/ - visokios 64 bitų programinės bibliotekos
    • /usr/libexec/ - sisteminės paskirties programos, neskirtos vartotojams, pvz., visokie ten demonai ir panašiai
    • /usr/local/ - katalogas, kuriame turi būti visai jau konkrečiam vienam kompiuteriui skirtos programos, duomenys ir panašiai
      • /usr/local/bin/ - lokaliai, tik tam kompiuteriui suinstalintos programos
      • /usr/local/lib/ - lokaliai, tik tam kompiuteriui suinstalintos bibliotekos
    • /usr/sbin/ - visokie demonai ir panašiai
    • /usr/share/ - visokie bendri failai, ir dalinimuisi tarp programų, ir manualai, ir šiaip šiukšlės
    • /usr/src/ - visokių programų ir sistemos sorcai
    • /usr/X11R6/ - tiesiog X-Window, tačiau skirtingai nuo kitų UNIX, paprastai atsiranda nuo pat pradžių, netgi jei pačios X-Window sistemos nėra
  • /var/ - visokie failai, kurie yra kuriami visokių programų
    • /var/cache/ - kešavimo duomenys, taip pat ir specializuotų programų, panašiai į /usr/tmp/, bet gali būti ištrinama persikraunant, o programos turi mokėti atsikurti savo failus ir katalogus
    • /var/lib/ - visokių bibliotekų ir paketų duomenys
    • /var/lock/ - lokinami (kitiems uždaromi) failai, kurie yra tuo metu naudojami
    • /var/log/ - įvairiausi visokių programų generuojami logai
    • /var/mail/ - lokalių sistemos vartotojų elektroninio pašto dėžutės
    • /var/opt/ - visokie duomenys tų programų, kurios suinstaliuotos į /opt/ katalogą
    • /var/run/ - visokie programų failai, kintamieji ir panašiai, kur geriau nagų nekišti, o bendrai tai šito katalogo gali nebūti, o gali būti nuoroda į /run/ katalogą, esantį šakniniame kataloge
    • /var/spool/ - visokie printeriams išspausdinti skirti failai
    • /var/tmp/ - laikini failai, kurie teoriškai neturėtų išsitrinti, perkraunant sistemą ar pan., tačiau negalim to garantuoti

Skirtingi Linux gamintojai su tomis failų struktūromis elgiasi kiek skirtingai - yra kai kurie, kurie senu pavyzdžiu, bando tyčia išskaidyti viską katalogais, kad atsirastų tvarkos. Bet yra ir atvirkščiai - kurie tyčia viską apjunginėja ir sumeta viską į kuo mažiau katalogų, kitur palikdami tik symlinkus, nes taip galima instalinti kitų distribucijų programas ir nesigilinti.

Aišku, trumpas malonumas dažnai nugali, tad nemažai Linux variantų būna užšikti - pvz., ir /bin/, ir /usr/local/bin/ gali rodyti į vieną ir tą patį /usr/bin/, kur bus nesuvaldomas kiekis programų. Kai reikės sistemą pravalyti nuo šūdų, tai tada tokiais apjungimais labai džiaugsitės, nes turėsit pistis tiek ilgai, kad užsipisit.

Kai kurie Linux gamintojai netgi /tmp/ katalogą gali jums padaryti, kaip nurodą į /usr/tmp/, tai tada arba jums ištrindinės automatinius failų bakupus, arba atvirkščiai - kaups ir kaups realias šiukšles.

Dar žr.

• Raspberry Pi - tokie kompiuteriai, jau gatavai iškart su Linux sistema einantys, ir visai draugiškai padaryti. Labai geras variantas startui, nors kaip jau įprasta - koks Linux bebūtų, visvien atsiras kokių nors nesąmonių.