Opel Rekord

Opel Rekord E, gamintos nuo 1977, buvo ir vienos iš pirmų mašinų, kur standartu tapo metallic dažymas (nors naudotas ir ankstesniems Opel Rekord modeliams) - sidabrinis arba smėlinio atspalvio. Tokios mašinos anuo metu išsyk visiems krisdavo į akis, bet dauguma kitų gamintojų modelių tokias spalvas ėmė gauti geru dešimtmečiu vėliau, mat dažai buvo brangūs. Nuotraukoje - paskutinis variantas - Opel Rekord E2, gamintas iki 1986.

Opel Rekord, nors neretai rašoma ir klaidingai su C raide vietoje K, kaip Opel Record - viena iš sėkmingiausių pasaulio mašinų, kokios yra kada nors sukurtos. Sukurtas jis buvo Opel firmos dar tais laikais, kai Opel išties buvo gal netgi prestižiškesnė markė, nei Audi ar BMW, kuo šiais laikais sunku ir patikėti. Žodžiu, puikios vokiškos mašinos.

Jūs įsivaizduojate, kad Opel kažkada buvo prabangos simbolis netgi ir Vokietijoje? Taip, buvo tokie laikai...

Šitais laikais užmiršti Opel Rekord išties buvo iš tų laikų, kai Opel gamino prestižines mašinas ir buvo laikoma prabangia marke netgi ir Vokietijoje. Tuo pačiu šita mašina, pasibaigus jos gamybai, reiškė ir pasibaigusią prabangiųjų opelių erą. Niekada po to jau Opel nesugebėjo pakilti į tokį lygį, kur juos kas nors laikytų geromis prabangiomis mašinomis.

O tai be to Opel Rekord buvo dar ir toksai Opel Senator...

Opel Rekord istorija ir variantai

Priešistorė - Opel Olympia

1950 modelio Opel Olympia buvo viena iš populiariausių ano meto Vokietijos mašinų.

Opel Rekord atsirado ne kaip mašina nuo gryno balto popieriaus lapo, o kaip Opel Olympia modifikacija. Pastaroji mašina buvo pradėta gaminti dar 1935 ir tapo viena iš moderniausių to meto mašinų, nes turėjo visiškai pilnai nešantį kėbulą, be jokio rėmo. Todėl mašina gavosi labai lengva (apie 800kg), o greitį išvystė kaip tiems laikams nemažą - 100km/h. Mums Opel Olympia labiausiai žinoma iš to, kad po metų, 1936, buvo sukurta smarkiai atpiginta, suprastinta ir supaprastinta jos versija - Opel Kadett, kurio gamybos linijas paskui sovietai išsivogė iš Vokietijos ir ėmė gaminti kaip Moskvič 400. Tai buvo pirma realiai masiškai gaminta ir bent teoriškai paprastiems žmonėms prieinama mašina Sovietų Sąjungoje.

Tuo tarpu Vokietijoje Opel Olympia gamyba vėl buvo pradėta po II Pasaulinio karo, jau 1947, o dar po kelerių metų, 1950, buvo kardinaliai apgreidintas kėbulas, nors viduriai liko daugmaž tie patys, kaip ir bendra kėbulo struktūra. Labiausiai pasikeitė mašinos priekis - visai kitokios radiatoriaus grotelės.

Nors savo šaknimis čia buvo vis dar 1935 kurta mašina, lyginant su dauguma kitų to meto vokiškų mašinų, Opel Olympia buvo juntamai modernesnė ir geresnė, mat į Opel gamyklas vėl pradėjo investuoti jų savininkė General Motors kompanija. Taigi, firma turėjo lėšų modernizavimui ir nebandė pragyventi tokių motorolerių, kaip Isetta, kurią gamino BMW. Taigi, jau vien dėl to Opel tapo prestižinių mašinų gamintoju, kai tuo tarpu kiti vos galą su galais galėjo sudurti.

Opel Olympia Rekord

Pontono tipo kėbulas pas Opel Olympia Rekord buvo vienas iš modernesnių Europoje, tik kam jie tą užpakalinį sparną ištepliojo kažkokiais baltais dažais?

Dar po kelerių metų, jau 1953 metais buvo išleista kardinaliai atnaujinta Opel Olympia Rekord, kuri turėjo kito tipo kėbulą - taip vadinamą "ponton" (be visokių paskirų sparnų, pakojų ir panašiai - panašų į apvalainą muilinę). Nors mašina buvo aukštesnės klasės, ji buvo tiek gera ir vykusi, kad pagal pardavimus Vokietijoje atsiliko tik nuo Vabalo, kuris buvo mažos klasės mašina. Vokietija tuo metu buvo vis dar siaubingai skurdi, nusiaubta karo, tad Opel su tokiais pardavimais užsigrobė ne tik didžiąją dalį aukštesnės klasės, bet ir vidurinės klasės mašinų pardavimų.

Kaip sakant, dėl šitos Opel Olympia Rekord netgi Mercedes Benz verkė kamputyje, nežinodami, ką daryti, nes negalėjo išlįsti į anksčiau valdytą vidutinės klasės rinką. Gal tik tas gelbėjo kitus gamintojus, kad ta Opel Olympia Rekord visgi buvo dviejų durų, tad nelabai tiko reprezentacinėms funkcijoms. Bet reprezentacinėms funkcijoms Opel turėjo Opel Kapitan, nuo kurio kiti brangesnių mašinų gamintojai konkurencijos gaudavo dar daugiau, o Mercedes Benz išvis raudojo, nes ta mašina jau atimdinėjo klientus ir iš reprezentacinio segmento. Tiesa, tais laikais Mercedes Benz dar nežinojo, kaip jie tampysis nuo raudų, kai atsiras Opel Admiral ir Opel Diplomat, tačiau tą palikime kitoms istorijoms, o dabar gi grįžkime prie Opel Olympia Rekord.

Išties ši Olympia buvo gerokai didesnė už daugelį to meto europietiškų automobilių, labiau primenanti amerikoniškas mašinas. Negana to, Opel dar ir laikėsi amerikoniškų pardavimo strategijų - kasmet daryti nelabai didelius puošybinių elementų feisliftus - pakeisdavo radiatoriaus groteles ir pan.. Taigi, pagal išvaizdą kiekvienais metais išleista Opel Olympia Rekord skyrėsi nuo ankstesnių. Aišku, dėl to krito šių mašinų vertė antrinėje rinkoje, bet užtat pirminė kaip reikiant bujojo, nes net ir kelerių metų senumo modelis būdavo atnaujinamas ir todėl pirkėjų suvokiamas kaip naujas.

Šitos labai dažno atnaujinimo mados Opel paskui laikėsi kelis dešimtmečius, tiesa, vėliau retindama atnaujinimus iki poros metų, užtat kartu ir didindama pokyčius.

Opel Rekord P1 ir P2

Visgi Opel Olympia Rekord buvo ne kažin kokia prabangi mašina, ir aukštos klasės mašina ji buvo nebent pagal to meto apgriautos Vokietijos supratimą, mat buvo vos dviejų durų, t.y., nors ir šeimyninė, bet visvien kažkokia lievoka. Tą suprasdami, amerikonų vadovaujami vadai jau 1957 mašiną vėl apgreidino, tuo pačiu sutrumpindami ir pavadinimą - kad būtų jau ne Opel Olympia Rekord, o tiesiog paprasčiausiai Opel Rekord P1.

Mašina nuo ankstesnės Olympia skyrėsi kiek didesniu dydžiu ir daug amerikoniškesniu, prabangesniu dizainu - tai jau buvo viena iš tokių link automobilinio baroko einančių mašinų. Taip pat buvo kiek galingesni ir varikliai - 1,5 litro, 49 AG. O jau 1959 Opel galų gale susiprato išleisti ir pilnavertę, keturių durų versiją, kuri vėl kalė per kiaušinius visiems kitiems vidutinės ir aukštesnės klasės mašinų gamintojams.

Kitą vertus, visos šios mašinos savo konstrukcija vis dar buvo tiesiog pagražintos Opel Olympia Rekord variacijos.

Dar kiek vėliau, 1960 metais, Opel išleido Opel Rekord P2, kuri nors ir turėjo visiškai analogišką važiuoklę, bet užtat dar didesnį kėbulą. Nepaisant to, tai visvien buvo tų pačių Opel Olympia Rekord palikuonės, tad buvo ganėtinai lėtos ir silpnos mašinos, kurių galingiausias variklis, nors ir buvo stipresnis, nei senų Olimpijų, visvien tebuvo 1,7 litro, 59 AG, su kuriuo mašina išspausdavo 140 km/h teoriškai, važiuodama nuo stataus kalno, labai pavėjui ir be keleivių. Realiai tai šitie opeliai net ir 120 km/h vargiai įstengdavo išspausti.

Tikri Opel Rekord

Pirmieji tikri Opel Rekord prasidėjo tiktai nuo 1963 metų, nes iki tol tebuvo visgi pagerintos, perdirbtos, bet visvien olimpijos. Taigi, jei jums kas nors sakys, kad Opel Rekord sukurtas kokiais nors 1957, tai netikėkite ir juokitės į akis, nes tai nesąmonė.

Opel Rekord A

Opel Rekord A gamykloje, 1963 metai, išvežami dviejų durų kupe

Pirmas tikras Opel Rekord buvo išleistas 1963, kaip Opel Rekord A, kuris iš senesnių Opel Rekord paveldėjo tik variklius, o ir tai tiktai laikinai, kol nebus sukurti naujesni. Mašina išsyk buvo projektuojama, kaip aukštesnės klasės, nei ankstesnės, buvusios iki tol. Būtent nuo šio modelio ir prasidėjo tikrų, visiškai atskirai sukurtų Opel Rekord istorija.

Opel Rekord A kėbulas buvo perprojektuotas visiškai iš naujo, viskas buvo perdirbta, o konstruojant buvo numatyta, kad vėliau į mašinas bus dedami kardinaliai galingesni varikliai. Pati mašina buvo apskaičiuota ir daug didesniems greičiams, ir šiaip buvo didesnė - tai jau buvo automobilis, kuris ne vien dėl kainos konkuravo su prestižiniais gamintojais. Ratų bazė čia pasiekė 2,6 metro (ilgesnė, nei pas Audi 100).

Opel Rekord jau 1964 gavo ir kitą variklį - iš Opel Kapitan paimtą 2,6 litro, šešių cilindrų 99 AG. Su juo mašina jau išvystydavo 167 km/h greitį, ir tas greitis jau buvo labiau realus, nei teorinis - t.y., šita mašina išties laisvai galėjo skraidyti autobanais daugiau kaip 120 km/h greičiu. Tačiau toksai variklis buvo laikinas sprendimas, kol neatsirado geresnių.

Volga GAZ-24

Ne, čia ne ankstyvo tipo Volgos prietaisų skydelis ir vairas, o Opel Rekord A prietaisų skydelis ir vairas. Atkreipkite dėmesį - nors atrodo beveik taip pat, bet akivaizdžiai kokybiškiau.

Tasai Opel Rekord A buvo tiek gera ir sėkminga mašina, kad kai SSRS kūrė (o tiksliau kopipyzdino) savo Volga mašiną, GAZ-24, tai dizainą tiesiog atvirai kopipyzdino nuo šito Opelio, nes nieko geresnio nesugalvojo. Nors Volgos ratų bazė buvo 15cm ilgesnė ir pati mašina buvo 10cm platesnė, viskas buvo iš esmės ripinama nuo Opel Rekord - netgi prietaisų skydelis buvo pamėgdžiotas.

Pirma Volga GAZ-24 versija su tuo įprastu volgos dizainu buvo pabaigta 1964, į gamybą sovietai bandė paleisti 1967, bet kol ta gamyba pasileido, jau buvo 1970. Per tą laiką Opel firma nustojo gaminti Opel Rekord A versiją, pradėjo gaminti B versiją, tada nustojo gaminti ir šią, tada pradėjo gaminti C versiją, tada jau ir šią ėmė ruoštis išimti iš gamybos, o sovietai tik tik pradėjo gaminti pirmą pamėgdžiojimą, kurio per metus pagamino vos kelioliką tūkstančių (Opel Rekord vieno modelio būdavo pagaminama apie milijoną mašinų per keletą metų). Realiai masinė GAZ-24 gamyba prasidėjo 1971, kai jau buvo išleista visai naujos kartos Opel Rekord D versija.

Nors ir kaip bandydami kopijuoti Opel Rekord išvaizdą, sovietai nieko nesugebėjo padaryti gerai, tad tik išvaizdos panašumas ir teliko. Gavosi baisus, didelis, neekonomiškas, negreitas ir kelyje nestabilus trantas, kuris sovietmečiu buvo baisios prabangos simbolis, prieinamas tiktai kompartijos šulams, visokiems nomenklatūros vadams, gamyklų direktoriams ar kolchozų pirmininkams. Su beveik nekeičiama išvaizda šita Volga buvo gaminama iki 1985, kai galų gale sovietai "patobulino" radiatoriaus groteles - vietoje metalinių pastatė juodas plastmasines, kitus išvaizdos elementus palikdami kaip buvo. Tokia Volga paskui buvo gaminama iki pat 1992 metų.

Nors sovietinė pramonė buvo siaubingai atsilikusi, čia turim pasakyti, kad Opel sukurtas dizainas buvo tikrai geras ir vykęs. Jo dėka tos volgos visgi turėjo bent kažkokį stiliuką, kad ir kaip atsilikusį. Sunku net įsivaizduoti, kas sovietams būtų gavęsi, jei jie nebūtų tiesiog grubiai ir be jokių skrupulų kopijavę Opel išvaizdos.

Opel Rekord B

Opel Rekord B išvaizda nuo ankstesnio daugiausiai skyrėsi lempomis, grotelėmis, prietaisų skydeliu ir kitokiomis smulkmenomis, bet atrodė išsyk visai kitaip - priminė moderniausias amerikietišas sportines mašinas. Išties skirtumas buvo dar didesnis, nei atrodė - varikliuose.

Praėjus vos porai metų nuo naujojo Opel Rekord išleidimo, jau 1965, buvo išleistas ir feisliftas - Opel Rekord B, kurių išvaizda dar smarkiai pamoderninta, gavo kampuotas lempas, o svarbiausiai - visiškai naujus CIH tipo variklius, kurie buvo ir lengvesni, ir dinamiškesni, ir taip toliau. Su šitais varikliais jau gavosi tokie Opel Rekord, kokie vėliau ir tapo legendomis.

Šitie Opel Rekord B skirti CIH varikliai buvo tokie geri ir vykę, kad buvo gaminami iki pat 1986 metų, t.y., daugiau kaip du dešimtmečius.

Su naujais varikliais ir nauja išvaizda Opel Rekord B juntamai pakeitė ir savo įvaizdį. Jei iki tol tai vis dar buvo daugiau šiaip graži, didelė ir prabangi mašina, tai čia jau atsirado panašumas į amerikietiškas sportines mašinas. Išties su šiomis mašinomis ir pasimatė, link ko suko firma, dar bekurdama Opel Rekord A modelį - kad tai būtų sueuropietintas amerikoniško stiliaus mašinų variantas. Visa mašinos išvaizda čia apie tai ir sakė: "aš Opelis, bet amerikoniškas".

Kažkiek vėlesnių Opel Rekord versijų iš esmės buvo tiesiog bandymai vystyti šitą pačią mašiną, kuriant vis naujas jos modifikacijas, daugiau keičiant kėbulą, nei variklius ir pačią konstrukciją.

Opel Rekord B yra labai gera iliustracija, kaip smarkiai galima pakeisti mašinos išvaizdą, tiesiog keičiant neesminius jos elementus: mašinos priekis visiškai neprimena Opel Rekord A. Kartu čia verta prisiminti, kad sovietai, kurie tuo metu jau bandė kažkaip į gamybą paleisti savo Volgą, nesugebėjo tų lempų pakeisti ir išvaizdos modernizuoti iki pat 1985, kai mašinos radiatoriaus groteles tiesiog pakeitė į pigesnes plastmasines, bet taip ir paliko tokias pačias lempas, ir toliau tą mašiną gamino iki pat 1992.

Opel Rekord C ir Opel Commodore

Nors Opel Rekord C kėbulas buvo ir naujas, pats stiliukas su kampuotom lempom ir sportiškomis formomis tik dar labiau sustiprėjo

Jau minėti Opel Rekord kas kelerius metus buvo vis atnaujinami, taip jau 1967 atsirado Opel Rekord C, kurio pagaminta buvo daugiau kaip 1,3 milijono. Su šia mašina pokyčiai buvo visai atvirkšti, nei Opel Rekord B atveju: kažkiek keitėsi kėbulas, tačiau bendras dizainas ir sportiškas stilius liko vis dar gana panašus, mašinos viduriai irgi liko nelabai pakitę.

Opel Rekord C buvo gaminamas iki 1971, bet per tą gamybos laiką atsirado ir kažkokių dar variantų, pvz., vietoje dviejų kampuotų lempų į kai kuriuos modelius buvo dedamos keturios apvalios. Kaip ir ankstesni variantai, taip ir šitas turėjo daug daug visokių modifikacijų - pradedant dviejų durų kupe ar kabrioletu ir baigiant penkių durų universalu.

Nuo šitų opelių buvo sukurtas ir dar vienas - Opel Commodore, kuris buvo sedanas, turintis galingiausią iš Rekord variklių ir visus įmanomus komforto navarotus. Galima įsivaizduoti tą Commodore, kaip geriausią Opel Rekord variantą. Tokie pagerinti Commodore išliko iki pat Opel Rekord gamybos pabaigos, tačiau parduodami būdavo būtent kaip Opel Commodore, o ne kaip kažkoksai Opel Rekord variantas.

Įdomu, kad tais pačiais metais vėl pasirodė ir Opel Olympia, tik pastarosios mašinos jau buvo daromos Opel Kadett pagrindu. Taip ir pasimatė, kokį ilgą augimo kelią nuėjo Opel Rekord nuo tų laikų, kai jis tebuvo Opel Olympia variantas: ankstesnė Olympia buvo mažos klasės mašinytė, kad ir prabangesnė už įprastas. Tuo tarpu Opel Rekord jau buvo didelė, visiškai kitos klasės mašina.

Opel Rekord D arba II

Opel Rekord D atrodė kietai, o ypač kupe, bet kiti variantai irgi gerai atrodė, nes graži tai buvo mašina.

Dar po kelerių metų, 1972, buvo išleistas Opel Rekord D, dar kartais vadinamas Opel Rekord II, nes buvo pirmas didesnis senųjų rekordų perdirbimas. Čia buvo atsisakyta silpnesnių variklių, atsirado dar pora naujesnių, bet šiaip tai ta mašina užėmė savo nišą ir parduodama buvo beveik taip pat sėkmingai, kaip ir Opel C. Viso pagaminta apie 1,1 milijono mašinų.

Kaip tik su šiais Opel Rekord atsirado ir dyzeliniai varikliai, o mašinos su dyzeliais buvo irgi žymimos D raide, tad atsirado ir painiava, ką ta D raidė reiškia. Tai iš to ir kilo kitas pavadinimas - Opel Rekord II. To meto dyzeliai nepasižymėjo dideliu sportiškumu, tad buvo taikomi aiškiai į tuos, kas degalus taupė. Turint omeny, kad kaip tik buvo kilusi pirma naftos krizė, dyzeliai tikrai pasiteisino.

Nuo ankstesnių Opel Rekord šios naujos mašinos skyrėsi ryškiai aštresnėmis nosimis - taip vadinamu valties dizainu, kur viršutinis priekio kraštas išsikišęs labiau, nei apatinis. Kitą vertus, bendrai mašina buvo daug smarkiau nulaižyta, aerodinamiška. Nors dizaineriai ir konstruktoriai aiškiai pasuko nuo sportiškumo link klasikinių šeimyninių ar prabangių sedanų, bet visvien išlaikė tą agresyvią išvaizdą, kuri buvo pas B ir C variantus.

Opel Rekord II dizainas buvo tiek vykęs, kad išsilaikė ilgiau, nei pas iki tol buvusias - ši mašina gaminta nuo 1971 iki pat 1977, t.y., ketverius metus. O ir vėliau, kai dizanais buvo vėl atnaujinamas, daugiau keitėsi mašinos priekis, nei bendros kėbulo formos.

Ankstyvais Nepriklausomybės laikais gana juntamas kiekis šių Opel Rekord mašinų buvo įvežtas į Lietuvą, tačiau beveik visos jos buvo tiek nusenusios ir nudrožtos, kad laikė labai neilgai, tad iš gatvių išnyko, dar net neatėjus 2000 metams.

Legendinis Opel Rekord E

Štai tokia vokiškos prabangos mašina 1977 metais.

Galų gale, jau 1977 buvo pradėtas gaminti legendinis, populiariausias visų laikų Opel Rekord E, kuris buvo gaminamas iki pat 1986. Šitos mašinos jau iš esmės buvo dideli ir ganėtinai prabangūs sedanai, duodavę daug daug komforto ir malonaus važiavimo. Prailgintos Opel Rekord E važiuoklės pagrindu buvo sukurtas dar didesnis sedanas - Opel Senator.

1982 metais Opel Rekord buvo gerokai apgreidintas, taip atsirado E2 versija (ankstesnė vadinama E1). Opel Rekord E2 gavo kiek kitokias radiatoriaus groteles (sumažintos, kapotas dengia grotelių viršų) ir daug smulkių išvaizdos pataisymų, dėl kurių gana juntamai sumažėjo aerodinaminis pasipriešinimas (nuo 0,42 iki 0,36).

Kadangi šios Opel mašinos buvo labai kokybiškos, po SSRS subyrėjimo, kai visokie perekūpai ėmė vežti mašinas iš Vokietijos į Lietuvą, būtent tokios vienu metu tapo einamiausios, kartu su pigesnėmis, bet irgi neblogomis Opel Ascona. Apie kokius 1995 metus senų Opel Rekord E buvo pilnos Vilniaus gatvės, ir šitos mašinos visai gerai laikė, nors būdavo atvežamos jau visiškai nudrožtos, daugiau kaip 15 metų senumo.

Matyt prie to prisidėjo ir dar vienas faktas - E versijos Opel Rekord buvo dažniausia taksi mašina visoje Vokietijoje, o kaip taksistai nudrožia mašinas, turbūt nereikia niekam aiškinti. Štai tokios nudrožtos taksistų mašinos ir buvo pirmos, kurios keliavo į Lietuvą. Ir nepaisant to, jos vis dar buvo važiuojančios ir gana ilgai tarnavo.

Visgi po kiek laiko senos mašinos visada ima byrėti, taip ir šitie Opel Rekord irgi pradėjo byrėti, rūdyti, ir nuo senumo galų gale išnyko. Jeigu apie 2000 metus Opel Rekord vis dar buvo labai daug, tai buvo viena iš dažnesnių mašinų Lietuvoje, jau apie 2005 šios mašinos ėmė darytis retos, o apie 2010 išnyko visiškai.

1986 metais Opel Rekord gamyba buvo nutraukta, o vietoje jų į rinką paleista Opel Omega, kuri kaip anam laikui buvo irgi viena iš tobuliausių mašinų pasaulyje, tačiau visgi ne tokia išskirtinė, kaip Opel Rekord.