1 000
pakeitimų
QNX: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''QNX''' - tokia keista operacinė sistema, kuri dabar kišama į kažkokius Blackberry telefonus, o kadaise tai buvo kišama daugiausiai į lėktuvus, [[rake...) |
|||
| (nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 5 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Qnx_demo_flopikas_diskas_os_desktopas_operacine_sistema.png|640px|thumb|right|Čia koksai tai [[skrynšotas]] iš to legendinio [[QNX diskelis|QNX diskelio]], kuris tik [[megabaitas|megabaitą]] su trupučiu užėmė. Taip, mes nepainiojam - visa šita grafika ne į [[gigabaitas|gigabaitą]] ir ne į [[terabaitas|terabaitą]], o į megabaitą buvo sukišta.]] | |||
'''QNX''' - tokia keista [[operacinė sistema]], kuri dabar kišama į kažkokius [[Blackberry]] telefonus, o kadaise tai buvo kišama daugiausiai į [[lėktuvai|lėktuvus]], [[raketos|raketas]] ir kitas kariškas nesąmones, skirtas žmonių sprogdinimui. Tai dėl to viskas, kad ta QNX labai patikimai ir greitai veikė ant visai silpnų [[procesorius|procesorių]], tai gaudavosi šitip pigiau ir patikimiau žmones žudyt. | '''QNX''' - tokia keista [[operacinė sistema]], kuri dabar kišama į kažkokius [[Blackberry]] telefonus, o kadaise tai buvo kišama daugiausiai į [[lėktuvai|lėktuvus]], [[raketos|raketas]] ir kitas kariškas nesąmones, skirtas žmonių sprogdinimui. Tai dėl to viskas, kad ta QNX labai patikimai ir greitai veikė ant visai silpnų [[procesorius|procesorių]], tai gaudavosi šitip pigiau ir patikimiau žmones žudyt. | ||
O štai dabar jau žmonės žudomi būna kitaip - [[chemtreilai|chemtreilais]] beigi [[psichotronai|psichotronais]], taip kad jau nereikia tokių gerų operacinių sistemų niekam. | O štai dabar jau žmonės žudomi būna kitaip - [[chemtreilai|chemtreilais]] beigi [[psichotronai|psichotronais]], taip kad jau nereikia tokių gerų operacinių sistemų niekam. | ||
Jei rimčiau kalbant, tai QNX tikrai buvo įdomus dalykas, o žinomumą įgavo su trenksmu, kai kokiais gal [[ | Jei rimčiau kalbant, tai QNX tikrai buvo įdomus dalykas, o plačioje publikoje žinomumą įgavo su trenksmu, kai kokiais gal [[1999]] metais ėmė ir paleido į internetus parsisiuntimui tokį [[QNX diskelis|QNX diskelį]]. Tiksliau, diskelio atvaizdą. O visas tas atvaizdas sutilpdavo į paprastą [[flopikas|flopiką]], teturėjusį 1,44 [[megabaitas|megabaitus]] talpos. Ir į tenai tilpdavo visa OS, jos kažkokie utilitai, [[grafinė aplinka]], interneto palaikymas, draiveriai, failų valdymo programa, internetų [[naršyklė]], [[elektroninis paštas]] kažkoks, reklaminis filmukas nedidelis, dar koksai tai žaidimas, kalkuliatorius ir dar kažkokių smulkmenų. Ir visa tai ekrane atrodė gražiau negu tuometiniai [[Windows]]. | ||
Tai žmonės kai tą QNX pamatydavo, tai nepatikėdavo, kad taip gali būti, nes to iš principo negalėjo būti, nes tą patį daranti Wimdozė užimdavo | Tai žmonės kai tą QNX pamatydavo, tai nepatikėdavo, kad taip gali būti, nes to iš principo negalėjo būti, nes tą patį daranti Wimdozė praktikoje užimdavo net ne [[100]], o kelis šimtus kartų daugiau ir dirbdavo [[belekiek]] kartų lėčiau. | ||
Tai išties viskas buvo dėka paprasto dalyko: QNX branduolys yra labai nedidelis, parašytas [[asembleris|asembleriu]], o dar visos bibliotekinės funkcijos irgi kažkokios labai gerai apgalvotos, tai vat gerai programuojant, kai [[programuotojai]] teisingi, tai ir gaunasi viskas gerai. | Tai išties viskas buvo dėka paprasto dalyko: QNX branduolys yra labai nedidelis, parašytas [[asembleris|asembleriu]], o dar visos bibliotekinės funkcijos irgi kažkokios labai gerai apgalvotos, tai vat gerai programuojant, kai [[programuotojai]] teisingi, tai ir gaunasi viskas gerai. | ||
| 11 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Tai čia dar pastebėkim, kad jau nuo to laiko Wimdozė išaugo kokį dar 100 kartų, tai sudauginus, gaunasi akivaizdžiai, kad QNX būtų bent [[9000]] kartų geresnė. | Tai čia dar pastebėkim, kad jau nuo to laiko Wimdozė išaugo kokį dar 100 kartų, tai sudauginus, gaunasi akivaizdžiai, kad QNX būtų bent [[9000]] kartų geresnė. | ||
Dar reikia pasakyti, kad QNX taigi savo esme - kažkoksai ten [[UNIX]], tik kad gudrus toks. | Dar reikia pasakyti, kad QNX taigi savo esme - kažkoksai ten [[UNIX]], tik kad gudrus toks. Išties tai pradžioje, kai [[1981]] buvo išleista, tai ši sistema taip ir vadinosi - QUNIX, o tik paskui, [[1983]] metais persivadino į QNX. | ||
Skirtingai nuo gražiai atrodžiusios, bet sėkmingai nusibaigusios [[BeOS]], QNX sistema, kad ir kreivais keliais, bet vis dar egzistuoja ir panašu, kad pakankamai ilgai gyvens. Jos kūrėjai susiprato užsiimti nišą - visokius kompaktiškus prietaisus ir tas sistemas, kur reikia darbo realiame laike palaikymo. Tai visokie [[Linux]] tokių galimybių gerų neduoda, tai štai QNX ir gyvuoja po truputį. | |||
== Ar tikrai gera buvo QNX operacinė sistema? == | |||
Pilnavertė, normaliai instaliuojama QNX buvo kaip reikiant kiaura, praktiškai nepritaikyta darbui, neturinti netgi programos failams tvarkyt ar kitų panašių dalykų, nors ta pati failų tvarkymo programa buvo įdėta į tą marketinginį demo [[flopikas|flopiką]]. Nebuvo standartiniame instale ir tos [[Interneto naršyklė|Interneto naršyklės]], ir kitų dalykų, nepaisant to, kad jie tikrai buvo tame demo. Taigi, susiinstaliuoji sau kažkokią aplinką ir gauni kažką netgi gerokai prastesnio, negu senovinis [[CDE]], tačiau be CDE galimybių. | |||
Keistai veikia tos [[kompiuterastai|kompiuterastų]] galvos - padaro gerą daiktą, bet kažkodėl pateikia kaip iškarpytą jovalą. | |||
Keistas dalykas buvo dar ir tai, kad ten buvo įkištas seniai nunykusio [[Open Look]] palaikymas, nors visur anuomet buvo [[Motif]]. O štai Motif palaikymo, jau nekalbant apie [[CDE]] - nebuvo. Bet netgi ir Open Look buvo padarytas kiauras, kad pagal nutylėjimą niekas iš tų programų neveikdavo. Kam taip visą šitą darė? Ogi neaišku, kam. Niekas nežino. | |||
Ir negana to, instaliuojant QNX, prireikia suvesti kokias 30 licencijų, ir visas jas suvesti rankutėmis, nors jos ir baisiai ilgos, o paskirų licencijų reikia kiekvienam dalykui - pvz., galimybei dirbti su [[diskai|diskais]] (t.y., išvis instaliuotis) reikia vienos licencijos, [[OS kernelis|OS kerneliui]] - kitos licencijos, [[grafinė aplinka|grafinei aplinkai]] - dar vienos licencijos, darbui su [[TCP/IP]] - dar poros paskirų licencijų (vienos [[TCP]] ir vienos [[IP]] tinklo lygiams). Ir jei tik kažkurios nesuvedi, tai ir išvis niekas nesuveikia. Žodžiu, netgi [[SCO]] šitaip su licencijomis neišsidirbinėdavo. | |||
Tai praktikoje jei kas ir susigundydavo bandyti tą QNX kaip developeris, tai daugeliu atvejų pasiduodavo dar instaliacijos metu, nes vesti dešimtis absurdiškai ilgų atsitiktinių [[raidės|raidžių]] ir [[skaitmenys|skaitmenų]] kratinių niekas nenori. O jei visgi suvesdavo visą tą, tai likdavo bjauriai nustebintas to, kaip tenai sistemoje viskas beviltiškai beviltiška. | |||
Bendrai tai geras pavyzdys, kaip programuotojai moka padaryti 80% darbo gerai, bet su likusiais 20% viską sušika iki tokio absurdo, kad jais paskui niekas nebetiki. | |||
{{Istoriniai kompiuteriai}} | |||
[[Category:OS]] | [[Category:OS]] | ||