QNX - tokia keista operacinė sistema, kuri dabar kišama į kažkokius Blackberry telefonus, o kadaise tai buvo kišama daugiausiai į lėktuvus, raketas ir kitas kariškas nesąmones, skirtas žmonių sprogdinimui. Tai dėl to viskas, kad ta QNX labai patikimai ir greitai veikė ant visai silpnų procesorių, tai gaudavosi šitip pigiau ir patikimiau žmones žudyt.

Čia koksai tai skrynšotas iš to legendinio flopiko, kuris tik megabaitą su trupučiu užėmė. Taip, mes nepainiojam - visa šita grafika ne į gigabaitą ir ne į terabaitą, o į megabaitą buvo sukišta.

O štai dabar jau žmonės žudomi būna kitaip - chemtreilais beigi psichotronais, taip kad jau nereikia tokių gerų operacinių sistemų niekam.

Jei rimčiau kalbant, tai QNX tikrai buvo įdomus dalykas, o plačioje publikoje žinomumą įgavo su trenksmu, kai kokiais gal 1999 metais ėmė ir paleido į internetus parsisiuntimui tokį QNX diskelį. Tiksliau, diskelio atvaizdą. O visas tas atvaizdas sutilpdavo į paprastą flopiką, teturėjusį 1,44 megabaitus talpos. Ir į tenai tilpdavo visa OS, jos kažkokie utilitai, grafinė aplinka, interneto palaikymas, draiveriai, failų valdymo programa, internetų naršyklė, elektroninis paštas kažkoks, reklaminis filmukas nedidelis, dar koksai tai žaidimas, kalkuliatorius ir dar kažkokių smulkmenų. Ir visa tai ekrane atrodė gražiau negu tuometiniai Windows.

Tai žmonės kai tą QNX pamatydavo, tai nepatikėdavo, kad taip gali būti, nes to iš principo negalėjo būti, nes tą patį daranti Wimdozė praktikoje užimdavo net ne 100, o kelis šimtus kartų daugiau ir dirbdavo belekiek kartų lėčiau.

Tai išties viskas buvo dėka paprasto dalyko: QNX branduolys yra labai nedidelis, parašytas asembleriu, o dar visos bibliotekinės funkcijos irgi kažkokios labai gerai apgalvotos, tai vat gerai programuojant, kai programuotojai teisingi, tai ir gaunasi viskas gerai.

Tai čia dar pastebėkim, kad jau nuo to laiko Wimdozė išaugo kokį dar 100 kartų, tai sudauginus, gaunasi akivaizdžiai, kad QNX būtų bent 9000 kartų geresnė.

Dar reikia pasakyti, kad QNX taigi savo esme - kažkoksai ten UNIX, tik kad gudrus toks.

Skirtingai nuo gražiai atrodžiusios, bet sėkmingai nusibaigusios BeOS, QNX sistema, kad ir kreivais keliais, bet vis dar egzistuoja ir panašu, kad pakankamai ilgai gyvens. Jos kūrėjai susiprato užsiimti nišą - visokius kompaktiškus prietaisus ir tas sistemas, kur reikia darbo realiame laike palaikymo. Tai visokie Linux tokių galimybių gerų neduoda, tai štai QNX ir gyvuoja po truputį.


Ar tikrai gera buvo QNX operacinė sistema?

Pilnavertė, normaliai instaliuojama QNX buvo kaip reikiant kiaura, praktiškai nepritaikyta darbui, neturinti netgi programos failams tvarkyt ar kitų panašių dalykų, nors ta pati failų tvarkymo programa buvo įdėta į tą marketinginį demo flopiką. Nebuvo standartiniame instale ir tos Interneto naršyklės, ir kitų dalykų. Taigi, susiinstaliuoji sau kažkokią aplinką ir gauni kažką netgi gerokai prastesnio, negu senovinis CDE, tačiau be CDE galimybių.

Keistai veikia tos kompiuterastų galvos - padaro gerą daiktą, bet kažkodėl pateikia kaip iškarpytą jovalą.

Keistas dalykas buvo dar ir tai, kad ten buvo įkištas seniai nunykusio Open Look palaikymas, nors visur anuomet buvo Motif. O štai Motif palaikymo, jau nekalbant apie CDE - nebuvo. Bet netgi ir Open Look buvo padarytas kiauras, kad pagal nutylėjimą niekas iš tų programų neveikdavo. Kam taip visą šitą darė? Ogi neaišku, kam. Niekas nežino.

Ir negana to, instaliuojant QNX, prireikia suvesti kokias 30 licencijų, ir visas jas suvesti rankutėmis, nors jos ir baisiai ilgos, o paskirų licencijų reikia kiekvienam dalykui - pvz., galimybei dirbti su diskais (t.y., išvis instaliuotis) reikia vienos licencijos, OS kerneliui - kitos licencijos, grafinei aplinkai - dar vienos licencijos, darbui su TCP/IP - dar poros paskirų licencijų (vienos TCP ir vienos IP tinklo lygiams). Ir jei tik kažkurios nesuvedi, tai ir išvis niekas nesuveikia. Žodžiu, netgi SCO šitaip su licencijomis neišsidirbinėdavo.

Tai praktikoje jei kas ir susigundydavo bandyti tą QNX kaip developeris, tai daugeliu atvejų pasiduodavo dar instaliacijos metu, nes vesti dešimtis absurdiškai ilgų atsitiktinių raidžių ir skaitmenų kratinių niekas nenori. O jei visgi suvesdavo visą tą, tai likdavo bjauriai nustebintas to, kaip tenai sistemoje viskas beviltiškai beviltiška.

Bendrai tai geras pavyzdys, kaip programuotojai moka padaryti 80% darbo gerai, bet su likusiais 20% viską sušika iki tokio absurdo, kad jais paskui niekas nebetiki.



QNX - tai viena iš IT ir kompiuterių istorijos temų

 

Istoriniai kompiuteriai:
BusicomVT-100Commodore 64Apple LisaAmiga 1000IBM PCENIACPDP-11PDP-8CrayAltair 8800Apple IApple IIMacintoshSinclair ZX SpectrumDVKElektronika BKSantaka
Svarbiausios operacinės sistemos:
MS-DOSOS/2UNIXWindowsBeOSQNXBSDLinuxWindows NTMacOSMac OS XNeXTSTEPDemos