Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


MacOS: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''MacOS''' - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai Apple prikūrė, įskaitant ir MacOS-X ir netgi iOS, o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur...)
 
 
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''MacOS''' - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai [[Apple]] prikūrė, įskaitant ir [[MacOS-X]] ir netgi [[iOS]], o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur nenaudojama [[operacinė sistema]], kur buvo senuose ir jau niekur nenaudojamuose [[Macintosh]] kompiuteriuose.
'''MacOS''' - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai [[Apple]] prikūrė, įskaitant ir [[MacOS-X]] ir netgi [[iOS]], o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur nenaudojama [[operacinė sistema]], kur buvo senuose ir jau niekur nenaudojamuose [[Macintosh]] kompiuteriuose.


Teisybės dėlei, prieš labai smarkiai plūsdami, turime pasakyti, kad MacOS pasižymėjo visai nuostabiais patogumais, dailiai ir išgryninta išvaizda, buvo keistai stabili, o svarbiausiai - greita, kaip nesuvokiama kokia tai. Su šita sistema kompiuteris ant kokio nors senovinio [[Motorola]] procesoriaus, turinčio kokius nors 25 [[megahercai|megahercus]], dirbdavo taip greitai kaip koksai nors [[Pentium]], turintis 200 megahercų.
Tai čia [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]], prieš labai smarkiai plūsdami, turime pasakyti, kad MacOS pasižymėjo visai nuostabiais patogumais, dailiai ir išgryninta išvaizda, buvo keistai stabili, o svarbiausiai - greita, kaip nesuvokiama kokia tai. Su šita sistema kompiuteris ant kokio nors senovinio [[Motorola]] procesoriaus, turinčio kokius nors 25 [[megahercai|megahercus]], dirbdavo taip greitai kaip koksai nors [[Pentium]], turintis 200 megahercų.


To jau nepalyginsi su dabartine tragiška padėtim, kai ant kokio nors 3 [[gigahercai|gigahercų]] procesoriaus pas [[MacOS-X]] viskas dirba maždaug 3 kartus lėčiau, nei pas [[Windows Vista]] ir kokius 15 kartų lėčiau, nei pas [[Windows XP]].
To jau nepalyginsi su dabartine tragiška padėtim, kai ant kokio nors 3 [[gigahercai|gigahercų]] procesoriaus pas [[MacOS-X]] viskas dirba maždaug 3 kartus lėčiau, nei pas [[Windows Vista]] ir kokius 15 kartų lėčiau, nei pas [[Windows XP]]. Nors vėlgi tai pačiai [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad už kokius nors [[Windows 10]] ar [[Windows 11]] toji MacOS-X visvien dirba daugelį kartų greičiau.


Dar būta įvairių MacOS versijų, o labiausiai susenę atsimena net ir tokią nespalvotą MacOS-6, kuri būdavo ant nespalvotų Macintosh Classic. Tiesą pasakius, gal ir spalvota ji buvo, bet kadangi tie kompiukai buvo su nespalvotais ekranais, tai visi atsimena, kad buvo nespalvota. O paskui jau kokiais [[1993]] pasirodė MacOS-7, kuri buvo prigrūsta visokių gėrybių panašiai, kaip [[WindowsXP]], nes viskas buvo patogu ir nieko reguliuot nereikėjo, o tuo tarpu dar ir išvaizdą buvo galima kaitalioti ir taip toliau.
Dar būta įvairių MacOS versijų, o labiausiai susenę atsimena net ir tokią nespalvotą MacOS-6, kuri būdavo ant nespalvotų Macintosh Classic. Tiesą pasakius, gal ir spalvota ji buvo, bet kadangi tie kompiukai buvo su nespalvotais ekranais, tai visi atsimena, kad buvo nespalvota. O paskui jau kokiais [[1993]] pasirodė MacOS-7, kuri buvo prigrūsta visokių gėrybių panašiai, kaip [[WindowsXP]], nes viskas buvo patogu ir nieko reguliuot nereikėjo, o tuo tarpu dar ir išvaizdą buvo galima kaitalioti ir taip toliau. Tai [[Apple]] šitai padarė dešimtmečiu anksčiau, nei buvo pas [[Microsoft]].


O paskui buvo dar kelios kažkiek pagerintos MacOS versijos, pakolei neatėjo [[Steve Jobs]] ir nepasakė, kad viskas, šitą operacinę mesti į šiukšlyną, o vietoje jos reikia statyti [[NextStep]]. Tai tą NextStep pervadino į [[MacOS-X]] ir paleido, kaip atseit naują produktą, nors jis buvo sukurtas gal net anksčiau, nei kokie [[Windows 3.11]] - štai kokia likimo ironija.
O paskui buvo dar kelios kažkiek pagerintos MacOS versijos, pakolei neatėjo [[Steve Jobs]] ir nepasakė, kad viskas, šitą operacinę mesti į šiukšlyną, o vietoje jos reikia statyti [[NextStep]]. Tai tą NextStep pervadino į [[MacOS-X]] ir paleido, kaip atseit naują produktą, nors jis buvo sukurtas gal net anksčiau, nei kokie [[Windows 3.11]] - štai kokia likimo ironija.
== Kai kurios geros MacOS savybės ==
Yra įdomių dalykų, kurie buvo klasikinėje MacOS, bet taip pilnai ir nebuvo atkartoti vėlesnėse MacOS-X ar kitose [[OS]]. Tarp jų bene įdomiausiu reikalu buvo objektinė failų sistema, integruota su Finder (failų programa). To dėka kiekvienas failas kataloge atsimindavo savo buvimo vietą grafiškai, o kiekvienas katalogas atsimindavo, kokio didumo ir kur esančiame lange jis buvo. Tai reiškia, kad galima atsidaryti katalogą, jame susidėstyti ikonytes, o paskui atsidarius vėl, viskas bus kaip susidėstei.
Kitas geras dalykas buvo tai, kad [[failai]] atsimindavo, kokia programa juos sukūrė - ir tai reiškia, kad jei turi du [[JPEG]] paveiksliukus, bet vieną padarė koks nors [[Photoshop]], o kitą - koks nors [[Netscape]], tai abu pagal nutylėjimą atsidarinės atitinkamose programose.
Kai kurie iš tų gerų MacOS dalykų buvo pilnai ar dalinai perkelti į naujesnę MacOS-X, pvz., kaip programų instaliavimas ir išinstaliavimas, kuris supaprastintas iki to, kad tiesiog pertempi kažkur kokią tai ikonytę ar ją ištrini, bet šitai veikia visgi ne taip gerai, kaip senoje, klasikinėje MacOS. Kaip sako, ne visada naujame produkte pavyksta pilnai atkurti senesnio produkto geras savybes.
{{Istoriniai kompiuteriai}}


[[Category:OS]]
[[Category:OS]]

Dabartinė 01:36, 2 gegužės 2024 versija

MacOS - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai Apple prikūrė, įskaitant ir MacOS-X ir netgi iOS, o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur nenaudojama operacinė sistema, kur buvo senuose ir jau niekur nenaudojamuose Macintosh kompiuteriuose.

Tai čia Teisybės dėlei, prieš labai smarkiai plūsdami, turime pasakyti, kad MacOS pasižymėjo visai nuostabiais patogumais, dailiai ir išgryninta išvaizda, buvo keistai stabili, o svarbiausiai - greita, kaip nesuvokiama kokia tai. Su šita sistema kompiuteris ant kokio nors senovinio Motorola procesoriaus, turinčio kokius nors 25 megahercus, dirbdavo taip greitai kaip koksai nors Pentium, turintis 200 megahercų.

To jau nepalyginsi su dabartine tragiška padėtim, kai ant kokio nors 3 gigahercų procesoriaus pas MacOS-X viskas dirba maždaug 3 kartus lėčiau, nei pas Windows Vista ir kokius 15 kartų lėčiau, nei pas Windows XP. Nors vėlgi tai pačiai Teisybės dėlei turim pasakyti, kad už kokius nors Windows 10 ar Windows 11 toji MacOS-X visvien dirba daugelį kartų greičiau.

Dar būta įvairių MacOS versijų, o labiausiai susenę atsimena net ir tokią nespalvotą MacOS-6, kuri būdavo ant nespalvotų Macintosh Classic. Tiesą pasakius, gal ir spalvota ji buvo, bet kadangi tie kompiukai buvo su nespalvotais ekranais, tai visi atsimena, kad buvo nespalvota. O paskui jau kokiais 1993 pasirodė MacOS-7, kuri buvo prigrūsta visokių gėrybių panašiai, kaip WindowsXP, nes viskas buvo patogu ir nieko reguliuot nereikėjo, o tuo tarpu dar ir išvaizdą buvo galima kaitalioti ir taip toliau. Tai Apple šitai padarė dešimtmečiu anksčiau, nei buvo pas Microsoft.

O paskui buvo dar kelios kažkiek pagerintos MacOS versijos, pakolei neatėjo Steve Jobs ir nepasakė, kad viskas, šitą operacinę mesti į šiukšlyną, o vietoje jos reikia statyti NextStep. Tai tą NextStep pervadino į MacOS-X ir paleido, kaip atseit naują produktą, nors jis buvo sukurtas gal net anksčiau, nei kokie Windows 3.11 - štai kokia likimo ironija.


Kai kurios geros MacOS savybės

Yra įdomių dalykų, kurie buvo klasikinėje MacOS, bet taip pilnai ir nebuvo atkartoti vėlesnėse MacOS-X ar kitose OS. Tarp jų bene įdomiausiu reikalu buvo objektinė failų sistema, integruota su Finder (failų programa). To dėka kiekvienas failas kataloge atsimindavo savo buvimo vietą grafiškai, o kiekvienas katalogas atsimindavo, kokio didumo ir kur esančiame lange jis buvo. Tai reiškia, kad galima atsidaryti katalogą, jame susidėstyti ikonytes, o paskui atsidarius vėl, viskas bus kaip susidėstei.

Kitas geras dalykas buvo tai, kad failai atsimindavo, kokia programa juos sukūrė - ir tai reiškia, kad jei turi du JPEG paveiksliukus, bet vieną padarė koks nors Photoshop, o kitą - koks nors Netscape, tai abu pagal nutylėjimą atsidarinės atitinkamose programose.

Kai kurie iš tų gerų MacOS dalykų buvo pilnai ar dalinai perkelti į naujesnę MacOS-X, pvz., kaip programų instaliavimas ir išinstaliavimas, kuris supaprastintas iki to, kad tiesiog pertempi kažkur kokią tai ikonytę ar ją ištrini, bet šitai veikia visgi ne taip gerai, kaip senoje, klasikinėje MacOS. Kaip sako, ne visada naujame produkte pavyksta pilnai atkurti senesnio produkto geras savybes.




MacOS - tai viena iš IT ir kompiuterių istorijos temų

DEC VT100 terminal transparent.png

Istoriniai kompiuteriai:
BusicomVT-100Commodore 64Apple LisaAmiga 1000IBM PCENIACPDP-11PDP-8CrayAltair 8800Apple IApple IIMacintoshSinclair ZX SpectrumDVKElektronika BKSantaka
Svarbiausios operacinės sistemos:
MS-DOSOS/2UNIXWindowsBeOSQNXBSDLinuxWindows NTMacOSMac OS XNeXTSTEPDemos