Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Paranoidinė schizofrenija
Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti! |
Paranoidinė šizofrenija - būdingas paranoidinių kliedesių kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, haliucinacijomis, kryptingu mastymo sutrikimu - viena iš šizofrenijos formų, pasižyminti nerišliu kliedėjimu bei neretais oneiroidiniais priepuoliais.
Įprastame gyvenime neretai paranoja vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia išsyk diagnozuoti šizofrenijos, tačiau tai yra mažų mažiausiai pakankamai rimtas vangiosios šizofrenijos požymis.
Išskiriami du ryškūs sindromai - konkrečiai paranojinis sindromas ir paranoidinis sindromas. Vienas nuo kito tesiskiria tuo, kad pirmasis yra siauresnis, kryptingas ir kartais ir realybę primenantis, o jau antras - tai nerišlus ir visai jau kliedesingas. Reikia čia paakyti, kad jeigu kokio psichiatro paklausite apie tai, kuo tas rišlumas nuo nerišlumo skiriasi, tai paaiškinti jums greičiausiai nesugebės ir ims pats skleisti kliedesius apie visokius kliedesius, kas turėtų jums sukelti išsyk atitinkamų įtarimų apie tai, ką tos psichiatrinės teorijos savo simptomais rodo.
Pagal tai išskiriamos ir dvi pagrindinės, pernelyg nesiskiriančios paranoidinės šizofrenijos formos:
- Paranoidinė šizofrenija - būdingesni nesistematizuoti kliedesiai. Paprastai tai arba ankstyvesnis šizofrenijos periodas, kur visi tie kliedesiai dar nesusisteminti, arba vėlesnis periodas, kur paciento sąmonė jau baigia suirti, tad sistemiškumo jau nelikę. Būdinga greita, priepuolių pobūdžio ligos eiga.
- Paranojinė šizofrenija - būdingesni sistematizuoti kliedesiai. Paprastai ji išsivysto, kai pacientas bando apibendrinti visą tą savo patirtį į vieningą teoriją. Būdinga lėta, tolygiai ir lėtai prastėjanti ligos eiga.
Paranoidinės šizofrenijos simptomatika
Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni kliedesiai, haliucinacijos, emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo realybės. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per psichotronus, telepatiškai, per NLP, pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.
Sunkios psichozės atveju, oneiroido ar amencijos apimtas ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Įvairios haliucinacijos dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pirmiausiai pasireiškia minčių skambėjimu, paskui vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga grafomanija ir kveruliancija, rašinėja įvairius skundus ir pan..
Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis psichiatrams žinomas atvejis - tai mokytojo Wagnerio, XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)
Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - didybės manija, persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomis - hipochondrija ir t.t.
Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su hebefrenija paranoidinės šizofrenijos forma, 2009 metų leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip marazmitinis pipeditas. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.
Paranoidinės schizofrenijos eiga
Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga latentinės šizofrenijos stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta vangiosios šizofrenijos forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti Snežnevskio išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.
Tipinė paranoidinės schizofrenijos eiga dažniausiai su priepuoliais, tarp kurių dalinės remisijos, o priepuoliai - vis sunkesni. Paprastai ilgalaikė paciento būklės kaita maždaug tokia, su būdingu paciento asmenybės irimu ir būklės prastėjimu:
- Paranojinis sindromas - simptomatikoje dominuoja pirminiai kliedesiai, tuo tarpu kokie nors balsai galvoje vis dar nesireiškia. Paprastai būdingi sistematizuoti kliedesiai.
- Paranoidinis sindromas - kliedesiai darosi ekspansyviniai, plečiasi į naujas sritis, tuo pat metu prarasdami sistemiškumą. Prasideda haliucinacijos - jos gali būti gana įvairios, tačiau susijusios su paciento kliedesiais. Dažniausiai tai balsai galvoje, kurie pasakoja visokius dalykus, patvirtinančius paciento teorijas.
- Kandinskio-Klerambo sindromas, kur prasideda poveikio kliedesiai ir bendrai visokia persekiojimo manija kartu su psichiniu automatizmu. Pradeda reikštis visokie fenomenai, kaip kad minčių sukūrys, visokie kitokie simptomai.
- Parafrenija - čia jau visame gražume atvira beprotybė su visais būdingais džiaugsmais
Kai kuriais atvejais pastebima eiga ir be priepuolių - tada paciento būklė stabiliai blogėja ta pačia linkme.