Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Šizofrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šizofrenija (tarp jaunimo galima girdėti „Skicofrenija“) – tai tokia psichikos liga pagal Snežnevskio skleistą baudžiamąją psichiatriją, kurioje bet koks žmogus galėjo gauti šizofrenijos diagnozę tiesiog visai už nieką. Dažniausiai tai būdavo viena iš šešių esminių šizofrenijos formų - hebefreninės, katatoninės, paranoidinės, paprastosios, vangiosios ir latentinės.

Esminiai šizofrenijos simptomai yra bet kokie simptomai, rodantys psichikos ligą, nes tai degeneracijos procesas. Vienok aiškiausi simptomai yra tokie, kaip keistas, kuo nors neįprastas mąstymas, polinkis mąstyti per daug ar per mažai, per mažas ar per didelis emocingumas, neįprastumas, keistumas, bei kiti požymiai, kad pacientas yra neįprastas. Jei visgi viskas yra pernelyg įprasta - tai irgi yra nenormalu, nes perteklinis normalumas yra neįprastas, kitaip tariant, reiškiantis užmaskuotą ligos formą, kuri žinoma, kaip vangioji šizofrenija.

Kaip matome, psichikos neįprastumas, nenomralumas rodo giluminį psichikos sutrikimo veikimą, kuris ir yra požymis, kad pažeista žmogaus asmenybė, pats žmogaus psichikos branduolys. Todėl toksai pažeidimas būna įvardinamas, kaip branduolinis sutrikimas. O toksai branduolinis sutrikimas visada rodo, kad žmogus serga šizofrenija.

Įvairūs šiuolaikiniai demokratiniai antitarybiniai nemokšos aiškina, kad netgi žodis „šizofrenija“ esąs neteisingas, nes tikra liga vadinasi schizofrenija, kaip "schizma", nes esą ta pati šaknis, nuo graikų kalbos žodžio "skilimas", ir dar sako, kad snežnevskininkai net rašyt nemoka. Tai čia autoritetingai pareiškiame, kad kokią jūs teisę galit kritikuoti patį Akademiką Snežnevskį kaip jūs drįstat kalbėti viską rodo jūsų šizofrenijos gal norėtumėte pas mus užsukti... Mes jus pagydysim.


Kaip nustatyti šizofrenijos formą

Yra labai aiškūs intuityvūs kriterijai, kuriuos turi žinoti kiekvienas psichiatras, kuris tik mokėsi pagal Snežnevskį ar Tiganovą. Tai kriterijai, kurie leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir iškart nustatyti, kokia šizofrenijos forma žmogus serga. Šizofrenija pagal šitą įgyja tokias formas labai paprastai:

  • Jei yra nors kokių nors požymių, kad pacientas gali būti keistas, per daug ar per mažai mąstantis, per daug ar per mažai emocingas, ar šiaip neįprastas - tai akivaizdi šizofrenija
  • Jei simptomai paauglystėje atsirado, arba pacientas moka pajuokauti - tai hebefreninė šizofrenija
  • Jei tarp paauglystės ir 30 metų arba pacientas galvoja apie gyvenimo prasmę ar filosofiją - tai katatoninė šizofrenija
  • Jei atsirado virš 30 metų amžiuje arba pacientas yra įtarus, ar protingai kalba - tai paranoidinė šizofrenija
  • Jei požymiai neaiškūs, bet su pacientu sunku susikalbėti ar jis nusistatęs įtariai ar priešiškai - tai paprastoji šizofrenija
  • Jei požymiai tiek neaiškūs ir viskas tiek tvarkoje, kad nesigauna prisikabinti prie paciento, nes jis aiškiai sveikas - tai vangioji šizofrenija
  • Jei jau tiek nesigauna prisikabinti, kad netgi vangiosios šizofrenijos nesigauna užkabinti, tai latentinė šizofrenija

Suteikti vieną iš tokių šizofrenijos diagnozių padeda diferencialinė diagnostika. Po jos bet koks kitas sutrikimas, pvz., depresija, neurozė ar dar kas nors yra perdiagnozuojama ir suteikiama specifinė diagnozė, kurioje įrašyta "šizofrenija", ir dar būna koksai nors įrašytas F20, ar bent jau F21.

Bendrai tai jei jau susirūpinote savo psichikos sveikata ar dar kažkaip rodote nesveiką domėjimąsi psichikos ligomis, tai jau galime įtarti, kad jums yra šizofrenija. Mažų mažiausiai - vangioji šizofrenija, bet gal ir kokia nors sunkesnė.


Šizofrenijos pavadinimas ir prieštaraujančios psichiatrijos kryptys

Šita šizofrenija labai dažnai būna painiojama su schizofrenija, tačiau tai yra du skirtingi sutrikimai, turintys skirtingą diagnostiką, skirtingus taikymo metodus, skirtingas psichiatrijos mokyklas ir taip toliau. Pagal šių žodžių vartojimą galima iškart nustatyti, kokią psichiatrijos mokyklą konkretus psichiatras atstovauja, nes pas vieną žodis prasideda raide š, o pas kitą - keistu raidžių kratiniu.

Anokie aiškintojai, visokie fake daktarai sako, kad „schizofrenija“ – tai nuo graikiško žodžio „schizo“ (tariamas panašiai kaip „skizo“), todėl tą žodį rašyti kaip „šizo“ gali nebent neišsilavinę beraščiai, mokinęsi iš kitų sovietinių beraščių, kurie išvis neaišku kur mokinosi. Spėjame, kad tie sovietiniai beraščiai mokinosi kažkur girtuose seminaruose kartu su kitais sovietiniais priedurniais. Toks graikiškų žodžių kraipymas buvo gana paplitęs SSRS laikais.

Tuo tarpu Andrejaus Snežnevskio mokytiniai, atstovaujantys sovietinę psichiatriją, visada sako „šizofrenija“, nes taip jie perskaitė rusiškose knygose, kurias rašė tie patys Snežnevskio šutvės degradai, užsiiminėję baudžiamąja psichiatrija. Tai pagal šitai galima visada atskirti tikrus Snežnevskio ir Tiganovo pasekėjus.

Pipedija prisilaiko už nuomonės, kad Andrejus Snežnevskis visada teisus, tad tie, kas jam prieštarauja, turi psichikos sutrikimų, o tai jau aiškus požymis, kad pagal generalinės degeneracijos teoriją tokie prieštaraujantys patys turi bent jau vangiosios šizofrenijos požymius. O jei dar išvedžioja visokias teorijas, tai reiškia, kad paranoidinė šizofrenija pas juos. Tai vat už tą "sch" jau reikia guldyti į psichiatrinę ligoninę, tai tiesiog neabejotina.

Kiekvienas Snežnevskio pasekėjas puikiai žino: šizofrenija yra paveldima, tad jei nors vienas jūsų giminaitis ja sirgo, tai ir jūs ja sergate! Bet jei ir nesirgo, tai gali būti, kad tiesiog ta liga buvo pražiopsota, todėl visvien sergate ir niekada nepasveiksite, nes paveldimos ligos yra nepagydomos!

Šizofrenija, jos eiga ir simptomai

Šizofrenija visada pradeda vystytis kaip latentinė šizofrenija, kuri neturi jokių simptomų ir požymių. Vėliau požymiai netiesiogiai ir nežymiai ima reikštis - tai būna pirmosios simptomatikos manifestacijos. Jei šizofrenijos eiga lieka vangi, tokia, kad požymiai nepastebimi daugelį metų ar iki pat gyvenimo galo, tokia šizofrenija yra išskiriama į atskirą šizofrenijos rūšį – tai vangioji šizofrenija. Jos esminis požymis yra tas, kad šizofrenijos požymių nėra.

Kitais atvejais šizofrenija gali reikštis kaip kiti sutrikimai, pvz., kaip neurozė, asteninis sindromas, depresija, bipolinis sutrikimas ar pan.. Tokiu atveju galima tarti, kad specifiniai šizofrenijos simptomai dar neišryškėję. Esant reikalui, gali būti taikoma diferencialinė diagnostika, kuri kitų sutrikimų požymius priskira šizofrenijai. Bendru atveju, esant abejonėms, tokie sutrikimai gali būti įvardinami kaip nediferencijuota šizofrenija.

Galutiniais degeneracijos proceso atvejais reiškiasi atvira šizofrenija:

Sunkesniais, neaiškiais atvejais kartais būna išskiriamos ir kitos, retesnės šizofrenijos rūšys.


Šizofrenijos gydymas

Šizofrenija gydoma neuroleptikais ir ECT. Anksčiau labai pasiteisindavusi insulininių komų terapija ir sulfozinas dabar beveik niekur nenaudojami, nes šiuos veiksmingiausius gydymo metodus uždraudė visokie žmogaus teisių gynėjai, taip atimdami iš psichiatrų patį veiksmingiausią terapijos įrankį. Tie prakeikti žmogaus teisių gynėjai norėtų ir ECT uždrausti, nes šis žaloja smegenis, bet jie nesupranta, kad taip pacientai yra gydomi.

Todėl svarbiausias gydymo būdas dabar yra neuroleptikai. Didelėmis dozėmis ir ilgai.