Psichopatija

Psichopatija - dabar taip sako nebent kokių nors šūdinesnių psichologijos žurnaliukų autoriai, rašinėjantys visokius kliedesius apie tai, ko nei patys matė, nei girdėjo. Dažniausiai gi psichopatija pavadinama paprasčiausia sociopatija ar dar kitaip vadinamas asocialus asmenybės sutrikimas, nors senais senais laikais psichopatijomis buvo vadinami išvis visi asmenybės sutrikimai, kurių, tiesa, tuomet buvo žinoma labai nedaug.

Vienok senais laikais mokslininkai nustatė, kad kai kurie sutrikimai be didelių pokyčių tęsiasi nuo vaikystės iki pat mirties, ir niekas jų negeba sutaisyti. Tai vat tokie nekintami, per visą gyvenimą besitęsiantys sutrikimai ir buvo pavadinti psichopatija, nuo žodžių "psichikos" ir "patologija". Gi paskui, tas terminas iš psichiatrijos iškrito, nes jį pernelyg naudojo visokie žurnalistai iš geltonosios spaudos, o pasiliko tik sovietinėje psichiatrijoje.

Vakarų psichiatrija tuo tarpu sugalvojo tokį pavadinimą, kaip asmenybės sutrikimas, kur dauguma žmonių į jokius psichopatus anei kiek nepanašūs.

Dabar kai kurie bando tą "psichopatijos" terminą naujai atkurti, suteikdami jam kitą prasmę - kad tai esanti sociopatija arba kitaip vadinamas antisocialus asmenybės sutrikimas, tiktai dar papildomai ir su impulsų nevaldymu. Toksai žurnalizdų ir jokios rimtos klinikinės patirties neturinčių psichologų terminas tiktai dar labiau viską supainioja, tad pasidaro išvis neįmanoma atskirti, kas čia apie ką ką nors kalba.

Asmenybės sutrikimai pagal visokius vakarietiškus pseudomokslo kliedesius

Provakarietiški pseudomoksliniai kliedesiai prikūrę yra va tiek nesąmoningų klasifikacijų, kuriose nagrinėja tuos asmenybės sutrikimus:

• asmenybės sutrikimai pagal ICD-9
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-10
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-11
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-I
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-II
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-III
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-IV
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-5

Iš anksto perspėjam, kad šios klasifikacijos yra pseudomokslinės ir neatsižvelgia į visų sutrokimų prigredientinį defektyvumą, kur laikui einant išryškėja šizofrenijos požymiai, o galų gale ištinka psichinis marazmas. Patariame klausyti, ką jums sako Andrejus Snežnevskis: visi psichikos sutrikimai išties yra šizofrenija!

Truputį tradiciškai tarybiškai apie psichopatijas

Psichopatija arba asmenybės sutrikimas - taigi tokia patologija, kurią dažnas nevykėlis painioja su kokia nors psichoze, bet išties tai ne psichozė, o asmenybės sutrikimas. Kaip atrado žymus tarybinis psichiatras Petras Ganuškinas, o paskui savo žymiaisiais darbais pademonstravo didysis akademikas Snežnevskis, vieno ar kito lygio psichopatija pasižymi visi žmonės, nes tai tiesiog asmenybės tipas, kuris smarkiau išreikštas - vadinasi, kad psichikos liga.

Taip gi ir pagal tarptautinę klasifikaciją visi šitie tipai pakliūna į specifikaciją F60. Būdinga, kad psichopatijos požymiai matomi dar nuo ankstyviausio amžiaus, visiškai nuo vaikystės, o su amžiumi jie stiprėja ir paskui būna vadinami charakterio bruožais, nors išties tai reikėtų hospitalizuoti visus tokius asmenis, nes kaip žinia, visi yra psichikos ligoniai, tik ne visi dar išsityrę.

Kai kurie humanistiniai psichologai aiškina, esą liga turi pradžią ir pabaigą, o vat psichikos patologija neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl tai ne liga, o šiaip kažkoks sutrikimas. Tai yra netiesa, nes nei viena iš tokių psichopatologinių būklių neatitinka normos, todėl nelaikytina sveika būsena, o laikytina psichikos susirgimu.

Dar kiti, visokie provakarietiški atmatos aiškina, kad yra dar visokių ten asmenybės sutrikimų, kurie yra tikresni, o tarybinės klasifikacijos esą visai normalius žmones priskiriančios prie psichopatijų. Tai mes atsakingai pareiškiame, kad siūlome tokiems aiškintojams pas mus atvykti į diferencialinę diagnostiką, kad patikrintume juos nuo šizofrenijos.

Psichopatiniai asmenybės tipai

Yra išskiriami įvairūs psichopatinių asmenybių tipai, kur asmenybinis sutrikimas persikreipia taip, kad žmogus nelabai pilnaprotis būna. Nors ir nebūtinai koks nors jau visai psichas, bet keliantis aplinkiniams visokius klausimus. Todėl pagal žemiau pateikiamą aprašymų rinkinį siūlome save įsivertinti ir prisiskirti sau tinkamą diagnozę.

Tokie asmenybių psichopatologijos tipai buvo išskirti sovietinėje psichiatrijoje, todėl teisingesni už kitus.

Asteninė psichopatija

Asteniniams psichopatams būdingi astenijos požymiai - dar nuo ankstyvos vaikystės pastebimas perdėtas kuklumas, drovumas, jautrumas, neryžtingumas. Tokie žmonės pasimeta nepažįstamoje ar šiaip naujoje aplinkoje, jaučia stiprų nepilnavertiškumą.

Būdingas perteklinis jautrumas, paciento elgesys primena mimozą: vos sudirginus, iškarto užsidaro savyje. Taip pacientai reaguoja ir į psichinius poveikius, ir į fizines apkrovas.

Asteniniams tipams būdinga, kad viskam jie labai jautrūs - ir į netaktiškumus reaguoja jautriai, ir į nemalonius vaizdus, ir taip toliau. Tačiau būdinga, kad reakcijos yra pasyvaus pobūdžio: pacientas užsidaro savyje arba burba nepatenkintas, tačiau nekeldamas skandalų ir nekonfrontuodamas.

Būdingas polinkis į hipochondriją, dažnai skundžiasi galvos skausmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, blogu miegu, išsekimu ir panašiai.

Psichasteninė psichopatija

Psichasteniniams psichopatams būdingi psichastenijos požymiai - jie yra drovūs, nepasitiki savimi, nuolat viskuo abejoja, tačiau pasižymi perdėta savimeile, skausmingai reaguoja į kritiką, nuolat tikisi iš aplinkinių įvertinimų, pagyrimų.

Būdingas nuolatinis polinkis į savianalizę, visokias su realybe nieko bendro neturinčias teorijas, nuolatines abejones, visokias baimes. Psichastenikai sunkiai reaguoja į permainas ar priverstinius įpročių pasikeitimus. Kartu yra perteklinai kruopštūs, pedantiški ir įkyrūs.

Psichastenikai negeba priimti savarankiškų sprandimų ar rodyti kokią nors iniciatyvą, tačiau nesunkiai paklūsta nurodymams ir įsakymams, ypač jei jie atitinka aiškias kasdienes tvarkas.

Anankastinė arba obsesinė-kompulsinė psichopatija

Anankastinės psichopatijos atveju pacientai primena psichastenikus, tačiau su ryškiai hipertrofuotu polinkiu į tvarką ir perfekcionizmą. Būdinga, kad pomėgis tvarkai tarpais įgauna obsesijos ir kompulsijos požymius, kai nuolat valomos neegzistuojančios dulkės ar vis tikrinama, ar tik kažkur kažkas nevėluoja.

Pacientai linkę viskuo abejoti, būna atsargūs, rūpinasi daugybe visokių smulkmenų, daro sąrašus, grafikus, nustatinėja laikus, labai nervinasi dėl tikslumo. Negeba įvykdyti darbų laiku, o neretai ir išvis neįstengia įvykdyti, nes vis stengiasi padaryti viską pernelyg gerai - ne taip, kaip reikia, o nesveikai teisingai, taip pamiršdami savo darbo tikslus.

Anankastikai pasižymi rigidiškumu, užsispyrimu, kraštutinai laikosi visų, net kvailų socialinių normų visose situacijose. Tuo pat metu skundžiasi, kad juos nuolat traukia kažkoks nenumaldomas ir kompulsyvus noras daryti kokius nors dalykus, kurie neretai prieštarauja jų pačių įsitikinimams - pvz., viešai išsišnypšti nosį, suplėšyti darbo grafiką ar pan..

Šizoidinė psichopatija

Šizoidinė psichopatija pasižymi asmenybės disharmonija ir savo savybėmis visiškai atitinka šizotipijos simptomatiką. Pastebimas pacientų polinkis į asocialumą ir į fantazijas, emociniai sutrikimai.

Būdinga, kad šizoidiniam asmenybių tipui sudėtinga turėti artimus santykius su kitais žmonėmis, jie linkę fantazuoti, užsidaryti nuo kitų, pasižymi nelabai adekvačiomis emocinėmis reakcijomis: pvz., į jiems asmeniškai svarbius dalykus reaguoja perteklinai jautriai, o į kitų asmenų problemas - visiškai šaltai.

Tipiška, kad šizoidiniai tipai atsisieja nuo realybės, nėra linkę reaguoti į aplinkinių nuomonę, ieško malonumų sau patiems. Apie kitus asmenis patys atsiliepia kategoriškai, kartais labai netikėtai ir neprognozuojamai. Darbe yra sunkiai suvaldomi, nepaklūsta vadovų nurodymams, o vadovaujasi savo pačių supratimu.

Būdinga, kad šizoidai pasižymi nestandartiniu mąstymu, yra nejautrūs gyvenimiškiems dalykams, nereaguoja į realybėje atsitinkančius įvykius, tačiau užsidega visokiomis idėjomis, teorijomis ir taip toliau, kurias geba sėkmingai išvystyti.

Neretai šizoidiniai tipai tampa mokslininkais, menininkais ar pan., pastarąjį dešimtmetį būdinga, kad itin didelė dalis šizoidų tampa kompiuterastais.

Paranoidinė psichopatija

Paranoidinėms psichopatijoms būdinga paranoido simptomatika: pacientas kuria visokias super idėjas ar šiaip kažkas jam vis sąmokslais aplink sukasi. Būdinga, kad nors požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje, bet pilnais mastais patologija išsivysto tik maždaug 20-25 metų amžiuje.

Nuo mažų dienų paranoidikams būdingas užsispyrimas, tiesmukumas, vienpusiški interesai ir pomėgiai. Būdinga, kad prisimena senas nuoskaudas, tipiškas kerštingumas, pasitikėjimas savimi ir labai jautrios reakcijos, jei aplinkiniai į juos nekreipia dėmesio.

Pacientai linkę į nuolatinius konfliktus su aplinka, nuolatinius bandymus įsitvirtinti ir pademonstruoti savo pranašumą, kartu yra egoistiški, kategoriški, konservatyvūs ir rigidiški. Su amžiumi tokios savybės tik stiprėja, tad senestelėję, paranoidiniai psichopatai tampa visus užpisančiais įkyriais kerštingais kaimynais, neduodančiais niekam normaliai gyvent.

Linkę kovoti už teisibę, rašinėti skundus, vis ką nors reformuoti, aplinką vertina neadekvačiai, tačiau prikaupia krūvas visokių faktų, pagal kuriuos įrodinėja savo nesąmones.

Pacientai linkę į hipochondriją, patologinius bylinėjimusis, daug metų trunkančius konfliktus su kuo nors užkliuvusiais žmonėmis.

Impulsyvinė psichopatija

Impulsyvinei psichopatijai būdingas perteklinis irzlumas ir labai stiprios trumpalaikės reakcijos į aplinką, pereinančios į įsiūčio priepuolius, neatitinkančius dirgiklių stiprumo, kitaip tariant atvejai primena anekdotinius cholerikus.

Tipiška, kad po įsiūčio priepuolio pacientai greitai atlėgsta, ima gailėtis dėl savo veiksmų, tačiau pasikartojus situacijai vėl reaguoja neadekvačiai.

Kasdieniame gyvenime pacientai nuolat kažkuo nepatenkinti, ieško pretekstų prie ko nors prisikabinti, ginčijasi dėl ko papuola, tuose ginčuose būna perteklinai karšti, bando ne tiek argumentuoti, kiek perrėkti pašnekovus. Konfliktuose visada labai užsispyrę, kovoja už teisibę, negeba nusileisti.

Impulsyviniai tipai labai sunkiai sugyvena su kitais asmenimis, nuolat konfliktuoja ir darbe, ir šeimoje.

Epileptoidinė psichopatija

Epileptoidinė psichopatija dažnai priskiriama impulsyvinei, tačiau taip pat dažnai išskiriama į atskirą tipą, nes pasižymi kai kuriomis specifinėmis, kitiems atvejams nebūdingomis savybėmis.

Būdinga, kad epileptoidai yra klampūs, fiksuojasi ant detalių ar kažkurių momentų, pokalbyje negeba pakeisti temos, yra įžeidūs, ilgai prisimena nuoskaudas. Tuo pat metu nuolat pataikauja aplinkiniams, skiria perteklinį dėmesį prabangai, pabrėžtinai mandagūs. Itin būdingas deminutyvų vartojimas kalboje.

Tuo pat metu epileptoidai pasižymi pedantizmu, kruopštumu, valdingumu ir egoizmu, kuris persimaišo su nuolat prasta nuotaika ir įtarumu. Bendravime su aplinkiniais yra bekompromisiai, viską skirsto į juodą ir baltą, priešus ir draugus.

Būdingas kerštingumas, polinkis į narkomaniją, alkoholizmą, valkatavimą, seksualinius nusikaltimus, smurto aktus.

Heboidinė arba dissocialinė psichopatija

Nepaisant kapitalistinių bandymų paneigti klasikinę psichiatriją, yra neabejotina, kad atskiru psichopatologiniu tipu reikia pripažinti ir heboidinę psichopatijos formą, kitaip tariant patologinę sociopatiją, nes be jos negalime paaiškinti, kodėl socialiai išsivysčiusiose visuomenėse dalis personų lieka liumpenproletarais.

Savo požymiais heboidinė psichopatija gana artima epileptoidinei ir impulsinei, tačiau su būdingai išryškinta heboido specifika: visiška elgesio neatitiktis socialinėms normoms, taisyklių ignoravimas, negebėjimas niekaip suvokti kitų asmenų elgesio ir emocijų, negebėjimas palaikyti santykių su kitais asmenimis.

Būdinga, kad pacientai labai prastai atlaiko frustraciją, dėl patiriamo kognityvinio disonanso ar šiaip nemalonumų lengvai pereina į grubią ir neadekvačią agresiją.

Būdingas pacientų negebėjimas mokytis iš klaidų ir daryti išvadas. Į bausmes nereaguoja visiškai, jų niekaip nesieja su savo elgesiu. Pacientai savo blogo elgesio negeba susieti netgi su paskiriama sulfazino terapija, nepaisant medicininio personalo pastangų išaiškinti, kad tam tikras elgesys, pvz., kitų pacientų mušimas yra neleistinas.

Būdinga, kad pacientas sugeba mąstyti logiškai, tačiau niekaip negeba susieti savo elgesio su aplinkinių žmonių reakcijomis, dėl bet kokio neteisingo savo elgesio kaltina kitus, yra visiškai nepajėgus persiauklėti. Tarp tipinės simptomatikos: nuolatinis melavimas, elgesio racionalizavimas, jokio kaltės jausmo nebuvimas, visiškas negebėjimas planuoti ateities veiksmų.

Isterinė psichopatija

Isterinei psichopatijai būdingi isterijos požymiai - nuolatinis aplinkinių dėmesio troškimas, pasiekiantis patologines formas.

Elgesys demonstratyvus, teatrališkas, pokalbiuose viskas perteklinai pagražinama, ypač ryškiai nupasakojami asmeniniai pergyvenimai ir t.t.. Veiksmai visada nukreipti į tai, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį.

Būdingi perteklinai ryškūs, puošnūs drabužiai, teatrališkumas, neadekvačiai ryškios emocijos - susižavėjimas kuo nors, daugybė epitetų kalboje, triukšmingumas, demonstratyvios reakcijos, egocentrizmas ir t.t., kitaip tariant - isteriškumas.

Neretai pacientai linkę kurti visokias istorijas, meluoti, priskirti sau visokius nusikaltimus, pasakoti apie įvairiausius nuotykius, kokių išties neturėjo ir pan.. Pasakojimai dažnai visiškai neatitinka jokios realybės, meluojama netgi žinant, kad aplinkiniai identifikuos tai kaip melą.

Taip pat būdingas infantilumas, nuolatinė saviįtaiga ir neatsparumas aplinkinių įtaigai, emocijų paviršutiniškumas, negebėjimas ilgam prisirišti prie kitų žmonių. Mąstymas gana nerišlus, prieštaringas, vietoje logikos naudojamos fantazijos ir šiaip išsigalvojimai.

Diagnozujant, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad isterikai linkę imituoti visus kitus patologijų tipus, priepuolius ir pan., taip apsunkindami diferenciaciją.

Afektinė psichopatija

Šioms psichopatijoms būdingi nuotaikų nuokrypiai, kitaip tariant, nuolatiniai afekto pažeidimai. Pagal afekto tipą išskiriamos trys psichopatų rūšys - hipotiminiai, hipertiminiai ir ciklotiminiai.

Hipotiminė psichopatija

Pagrindinis požymis - nuolatinė hipotimija, kitaip tariant, polinkis į depresiją. Nuotaika nuolatos prasta, pacientas viskuo nepatenkintas, liūdnas, nelinkęs bendrauti, nelaimingas.

Darbe tokie pacientai labai sąžiningi, kruopštūs, nuoseklūs, nes visur mato tiktai bėdas, kurių nuolat stengiasi išvengti. Savo darbus persitikrina kelis kartus, nes tikisi klaidų.

Patys pacientai turi prastą savivertę, tikisi iš visur problemų, ateitį mato kaip blogą. Savo jausmus linkę slėpti nuo aplinkinių, tačiau yra jautrūs. Pasakoti apie savo pergyvenimus nelinkę, save kaltina dėl nesėkmių, visur ieško savo kaltės ir nepilnavertiškumo.

Hipertiminė psichopatija

Pagrindinis požymis - nuolatinė hipertimija, t.y., polinkis į maniją. Pacientai nuolat viskuo patenkinti, optimistiški, aktyvūs, linkę į kalbas.

Darbe tokie pacientai būna iniciatyvūs, pilni idėjų, tačiau linkę į avantiūrizmą, nenuoseklumą ir negebėjimą ilgai ir nuosekliai tęsti tuos pačius darbus. Nepaisant nesėkmių, pacientai nepraranda optimizmo ir nuolat vis kažką daro.

Pacientai linkę į savo galimybių pervertinimą, veiksmus kurie yra abejotini teisiškai, kartais ir į smulkius nusikaltimus. Neretai pacientai meluoja, apgaudinėja aplinkinius, nevykdo pažadų.

Hipertimikai yra labai linkę į neapgalvotus seksualinius ryšius, neretai apsikrečia venerinėmis ligomis.

Cikloidinė psichopatija

Pagrindinis požymis - cikloidinė nuotaikų kaita, kitaip tariant ciklotiminė simptomatika.

Pacientų nuotaika svyruoja nuo tokios, kuri būdinga hipertimikams iki tokios, kuri būdinga hipotimikams. Periodų trukmė gali būti labai įvairi - nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Elgsena ir nuotaika atitinkamų periodų metu - arba atitinkanti hipotiminius, arba hipertiminius požymius.

Nestabili psichopatija

Nestabilios psichopatijos atveju pacientai yra perteklinai pasiduodantys aplinkos poveikiui, nestabilūs, priklausomi nuo išorinių veiksnių.

Būdinga, kad nestabilūs psichopatai yra labai silpnavaliai, nesavarankiški, neturintys charakterio, lengvai pasiduoda aplinkinių įtaigai. Sunkesniais atvejais, radę įsakmaus tipo asmenybę, pasižymi vergišku paklusnumu, vykdydami bet kokius nurodymus, netgi prieštaraujanius sveikam protui.

Gyvenime nestabilūs psichopatai nedaro savarankiškų spendimų, o elgiasi priklausomai nuo aplinkybių, pasiduodami aplinkos poveikiams. Pakliuvę į blogą kompaniją, lengvai perima jos įpročius, tampa alkoholikais, narkomanais, įsivelia į nusikaltimus kaip vykdytojai.

Darbe linkę vykdyti visus nurodymus, tačiau yra nedisciplinuoti, neįvykdo pažadų, dirba tol, kol yra priežiūra. Esant griežtai kontrolei, tokie asmenys gali gyventi visai padorų gyvenimą, lengvai tampa valdininkais, atitinka visokius valdžios reguliavimus.

Kitos psichopatijos

Be visų aukščiau išvardintų, dar išskiriamos ir kitos, retesnės ir specifinės psichopatijos. Ten jau kitokie bruožai dominuoja asmenybėje, kur irgi kas nors tokio įdomaus pasireiškia. Tik šie psichopatologijų atvejai yra pakankamai ryškūs, kad išskiriami į paskirus variantus.

Ekscentrinė psichopatija

Pacientai fiksuojasi ant savo įpročių ir minčių kaip ant idee fixe, fanatiškai gina savo įsitikimus, nors jie būtų klaidingi. Pasižymi kraštutiniu užsispyrimu, polinkis į ginčus yra nevaldomas, paciento savivertė padidinta.

Nevaldoma psichopatija

Pacientas savęs tiesiog paprasčiausiai nekontroliuoja, nevaldo savo poreikių ir norų, negeba atitikti savo galimybių. Itin būdinga, kad etiniai ir moraliniai kriterijai paciento neveikia, jis daro įvairaus sunkumo nusikaltimus, jei kyla noras kažką gauti.

Infantilinė psichopatija

Būdingas infantilumas, emocinis nestabilumas, reakcijos į aplinką, kurios būdingos mažiems vaikams, o ne suaugusiems žmonėms. Pacientas itin emocingai reaguoja net į menkiausią stresą. Tipiškos itin aukšto intensyvumo priešiškumo, prisirišimo, baimės, nerimo ir pan. reakcijos, nepasiduodančios racionaliai kontrolei.

Narcisistinė psichopatija

Būdingas narcisizmas, pacientas jaučiasi itin išskirtiniu, ypatingu, pranašesniu už kitus. Būdingas neadekvatus savęs vertinimas, fantazavimas apie išskirtinius pasiekimus ir t.t.. Pacientai reikalauja iš aplinkinių pripažinimo, dėmesio, įsivaizduoja, kad jiems neturi galioti elgesio normos. Negeba pajusti užuojautos kitiems.

Pasyviai-agresyvi psichopatija

Būdinga hipotimija kartu su polinkiu įsivelti į nuolatinius ginčus, pavydas aplinkiniams, skundai dėl to, kad niekas neįvertina ir panašiai. Pacientas nuolat perdeda savo bėdas, skundžiasi visokiomis nelaimėmis ir nesėkmėmis, tačiau tuo pat metu nieko nedaro, kad kažkas pavyktų. Pasiūlius sėkmingą elgesio būdą, pacientas atsisako, teigdamas, kad visvien nepavyks, nes yra kokių nors priežasčių ir t.t.. Darbe linkęs nuolat nedirbti, pasyviai priešintis bet kokiems nurodymams, o paskui skųstis blogais vadovais. Namuose nuolat graužia savo sutuoktinį, o paskui skundžiasi, kad anas aprėkė ar kad nekreipia dėmesio.

Psichoneurotinė psichopatija arba neuropatija

Neuropatijos atveju pacientas linkęs itin smarkiai reaguoti į įvykius, lengvai susižadina, tačiau greitai pavargsta ir išsenka. Būdingas mažas darbingumas, prastas gebėjimas koncentruoti dėmesį, išsiblaškymas, pacientas nenusėdi vietoje, negeba ilgesnį laiką vykdyti nesudėtingų užduočių. Paprastai kartu pastebimi ir bendri somatiniai sutrikimai - silpnumas, nutukimas ar anoreksija ir pan..

Mozaikinė psichopatija

Mozaikinė psichopatija - bendrinis pavadinimas įvairioms psichopatijoms, kurios turi fragmentuotą, nestabilią, nevienalytę ir įvairioms psichopatijoms būdingą simptomatiką. Simptomai būna labai įvairūs, pacientas kalba teiginiais, kurie būna tarpusavy prieštaraujantys, tačiau pats pacientas prieštaravimų nepastebi, randa jiems paaiškinimus ir pan.. Savo pobūdžiu mozaikinė psichopatija yra artima schizofrenijai, tačiau kaip ir būdinga psichopatijoms, progresuoja lėtai, sutrikimas veikia kaip stabilus, neturintis aiškiai blogėjančio proceso požymio.

Psichikos patologijų patogenezė, gydymas, prognozė

Skirtingai nuo kitų sutrikimų, kaip kad psichozės ar neurozės, asmenybės patologija sietina su įgimtais ar ankstyvame amžiuje įgytais faktoriais, sutrikimų kilmė sunkiai identifikuojama. Gydymas neuroleptikais, trankvilizatoriais ir antidepresantais mažai efektyvus, nors ir padeda kiek apslopinti simptomatiką, ypač pozityvią ar afektinę.

Perspektyviau atrodo gydymas elektroimpulsine terapija. Žinoma, kad daugeliu atvejų padėdavo sulfozinas ir lobotomija, tačiau šiuos gydymo būdus neteisingai apšmeižus, jie dabar praktiškai nenaudojami pasaulyje. O gaila, nes visuomenė nesveika, dauguma asmenų pasižymi ryškiomis psichikos patologijomis.

Prognozė konservatyvi - psichikos patologijų eiga paprastai tęstinė, paciento būklė labai iš lėto prastėja, per daugelį metų linkusi progresuoti į vangiąją šizofreniją, o paskui ir į atviras šizofrenijos formas. Remisijos atvejų nepastebima.

Teorijų apie tai, kad psichoterapija esą galinti padėti prie daugelio asmenybės patologijos formų, domėn imti nereikėtų, nes jos neturi jokio mokslinio pagrindo.