Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Heboidinė šizofrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Heboidas)
Jump to navigation Jump to search

Heboidinė šizofrenija, dar kartais vadinama kaip heboidofrenija - anksčiau išskirdinėta kaip paskira šizofrenijos forma, dabar gi priskiriama tiesiog hebefrenijai. Kita vertus, kadangi simptomatika gana specifiška, dar ir dabar daugelio psichiatrų įvardinama kaip atskiras, su šizofrenija kartais pasitaikantis heboidinis sindromas ar išvis hebefrenija kombinacijoje su heboidine psichopatija.

Reikia pasakyti visgi, kad dar kiti sako, kad tai visai ne šizofrenija, o visgi tik psichopatija, kur pacientai degraduoja ne dėl šizofrenijos, o dėl visiško desocializavimosi, prasidedančio dėl įvairių paratimijų kartu su mąstymo sutrikimais. Visa tai pavirsta į progresuojančią paciento sociopatiją. Yra ir požymių, kad heboidai gali būti susiję su smegenų pažeidimais.

Visiškai gryni ir pavyzdiniai heboidinės šizofrenijos atvejai pasitaiko retai, tai dažniau būna, kad heboidais apvadinami visai ne heboidai, o tiesiog hebefrenikai, turintys kažkokių aiškesnių nuokrypių link asocialumo.


Heboidinės šizofrenijos simptomatika

Tipinė heboidinė simptomatika: emocinis bukumas, aukšto irba žemo lygio paratimija, patologinis melavimas, kraštutinis egoizmas, asocialumas, polinkis į valkatavimą, polinkis į kriminalinius nusikaltimus, seksualiniai iškrypimai, absoliutus kaltės jausmo nebuvimas, negebėjimas įvertinti savo veiksmų padarinių, visiška anozognozija.

Pacientams, sergantiems heboidine šizofrenijos forma, būdingas brutualus, sadizmą primenantis elgesys su aplinkiniais, kuris visgi nėra sadizmas, nes pacientas iš savo elgesio negauna kokio nors stipresnio erotinio pasitenkinimo. Tai greičiau polinkis į kažkokį manipuliavimą kitais žmonėmis taip, lyg tie žmonės būtų kokie nors beverčiai vabzdžiai. Pacientai bet kokias socialines, teisines ir moralines normas vertina kaip jiems priešiškas, trukdančias. Būdingas visiškas empatijos nebuvimas.

Savo elgesiu heboidai smarkiai konfliktuoja su visuomene, aplinkos normų niekaip nesupranta ir nuolat patiria kognityvinį disonansą, dėl kurio konfliktuoja su aplinka. Konfliktai dažnai pasižymi kraštutiniu ir neadekvačiu brutualumu, pvz., pacientas gali užsimanyti atsisėsti ant suoliuko, ant kurio sėdi maži vaikai, bet vaikams atsisakius paitraukti, pacientas gali juos žiauriai suspardyti ir atsisėsti į jų vietą, nei nepagalvodamas apie tai, kad kažką padarė netinkamai.

Itin būdinga, kad heboidiniai atvejai visiškai negeba mokytis elgesio iš savo klaidų, absoliučiai ignoruoja bet kokias bausmes. Iš praktikos žinoma, kad tai bene vienintelis susirgimas, kur pacientai ignoruodavo sulfozino paskyrimą ir negebėdavo iš to pasidaryti jokių išvadų.

Pvz.: Pacientas N. į sustiprinto režimo gydymo įstaigą pakliuvo teismo sprendimu, po to kai peiliu subadė moterį, atsisakiusią praleisti jį be eilės į atrakcionus. Su juo į palatą buvo paguldytas pacientas P.. Praėjus dviem savaitėm pacientas P. gavo lauktuvių iš jį aplankiusių giminaičių - saldainių. Pacientas N. pareikalavo, kad pacientas P. atiduotų saldainius jam, o šiam atsisakius, pirštais dūrė jam per akis, ėmė daužyti. Vos prasidėjus grumtynėms, ligoninės personalas sureagavo, čia pat buvęs gydytojas pacientui N. paskyrė sulfoziną, kuris buvo suleistas, daug kartų įvardinant, kad tai yra už netinkamą elgesį. Nepaisant to, jau po trijų dienų pacientas N. analogiškus veiksmus pakartojo kito paciento atžvilgiu. Pacientas N. nėra silpnaprotis, logiškai mąstyti geba, tačiau visiškai negeba pasidaryti išvadų apie savo netinkamą elgesį su kitais asmenimis.

Būdinga, kad pacientas sugeba mąstyti logiškai, tačiau niekaip negeba susieti savo elgesio su aplinkinių žmonių reakcijomis, dėl bet kokio neteisingo savo elgesio kaltina kitus, yra visiškai nepajėgus persiauklėti, nesupranta socialinių ir moralinių normų.

Heboidinės šizofrenijos eiga ir prognozė

Dažniausiai heboidinė šizofrenija prasideda kartu su lytiniu brendimu ar jam besibaigiant: pacientas tampa itin grubiu su šeima, ima visiškai neatitikti socialinių normų, užsiima kriminaline veikla, kartais padaro kraštutinai grubius ir brutualius nusikaltimus. Tačiau heboido pradžia gali svyruoti: žinomi atvejai kai vaikai pradėdavo rodyti heboidinę simptomatiką dar itin ankstyvame, 3-4 metų amžiuje, pirmiausiai per žemo lygio paratimijas, o ilgainiui, augdami, imdavo rodyti visus heboidinės hebefrenijos požymius.

Prognozė iš dalies priklauso nuo amžiaus, kuriame heboidinė simptomatika ėmė rastis - kuo anksčiau, tuo blogiau. Jei ryškus heboidas prasideda dar prepubertatiniame periode, socialinė adaptacija būna iš principo neįmanoma. Jei heboido pradžia buvo vėlyvoje paauglystėje ar besibaigiant lytiniam brendimui, dalinė adaptacija iš principo gali būti įmanoma, bet dažniausiai vyksta kalėjimo aplinkoje, kur heboidas ir baigia savo gyvenimą - paprastai smurtine baigtimi.

Visgi, lyginant su hebefrenine šizofrenija, heboidams būdingas lėtas regresavimas ir vangi ligos eiga. Pacientų būklė beveik nesikeičia, einant metams, kas kai kuriems autoriams leidžia daryti išvadą, kad tai visgi nėra šizofrenija, o yra tik sunki psichopatija. Dar kiti autoriai linkę heboidus priskirti prie vangiosios šizofrenijos atvejų.

Kai kuriais atvejais heboidai prisitaiko, surasdami sau vietą nusikaltėlių gaujose ar smurtinėse valstybė struktūrose. Yra žinoma, kad labai didelis kiekis heboidų puikiai adaptavosi nacių ir komunistų saugumo struktūrose, pvz., Gestape ar NKVD. Kaip sklandė kai kurie niekaip nepagrįsti gandų lygio įtarimai, Kazimieras Liaudis ir Juozas Bartašiūnas buvę tipiškais heboidiniais šizofrenikais.

Dažniausiai ligos manifestacija būna staigi, susijusi su paciento kriminaliniais veiksmais (kitų asmenų sužalojimais, išprievartavimais, turto vagystėmis ir pan.), tačiau vėlesnė paciento intelektinė degeneracija būna gana vangi, su pasikartojančiais smurtiniais ekscesais.