1 419
pakeitimų
Neurosifilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Neurosifilis''' - toji [[sifilis|sifilio]] stadija, kur visokios spirochetos prasiskverbia į [[pacientas|paciento]] nervų sistemą bei [[smegenys|smegenis]], o tada ima graužti neuronus. Dėl to pacientui pasidaro kvankšt ir jis ima elgtis kaip nelabai adekvatus asmuo, o viskas baigiasi tuo, kad ištinka [[progresyvinis paralyžius]]. | '''Neurosifilis''' - toji [[sifilis|sifilio]] stadija, kur visokios spirochetos prasiskverbia į [[pacientas|paciento]] nervų sistemą bei [[smegenys|smegenis]], o tada ima graužti neuronus. Dėl to pacientui pasidaro kvankšt ir jis ima elgtis kaip nelabai adekvatus asmuo, o viskas baigiasi tuo, kad ištinka [[progresyvinis paralyžius]]. Iš įvairios eigos išsiskiria dvi ryškios psichozės formos - [[Capgrass sindromas]] su kliedėjimu, kad aplinkinius kažkas pakeitė ir [[Cotard sindromas]] apie tai, kad ateina pasaulio pabaiga. | ||
Šiais laikais neurosifilis yra labai retas, nes pats [[sifilis]] dažniausiai išgydomas gerokai ankstesnėse stadijose. Šiu metu beveik visais atvejais neurosifilis pasitaiko dėl paprastosios [[savigyda|savigydos]]: ankstyvoje stadijoje pacientas pabando gydytis pats, nesugeba tinkamai praeiti pakankamai intensyvaus, ilgo ir griežto gydymo kurso antibiotikais, tad pirminiai simptomai nuslopinami, o sifilis pereina į latentinę stadiją. O praėjus kažkiek metų kažkodėl pacientas ima pats to nejausdamas durnėti. O kadangi neurosifiliui būdinga ryški [[anozognozija]], tai pacientas pats save užtikrintai laiko visiškai sveiku ir nei negalvoja gydytis. | Šiais laikais neurosifilis yra labai retas, nes pats [[sifilis]] dažniausiai išgydomas gerokai ankstesnėse stadijose. Šiu metu beveik visais atvejais neurosifilis pasitaiko dėl paprastosios [[savigyda|savigydos]]: ankstyvoje stadijoje pacientas pabando gydytis pats, nesugeba tinkamai praeiti pakankamai intensyvaus, ilgo ir griežto gydymo kurso antibiotikais, tad pirminiai simptomai nuslopinami, o sifilis pereina į latentinę stadiją. O praėjus kažkiek metų kažkodėl pacientas ima pats to nejausdamas durnėti. O kadangi neurosifiliui būdinga ryški [[anozognozija]], tai pacientas pats save užtikrintai laiko visiškai sveiku ir nei negalvoja gydytis. | ||
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
=== Neurasteninė stadija === | === Neurasteninė stadija === | ||
Dažniausiai ankstyvoji smegenų pažeidimo [[simptomatika]] ima reikštis maždaug po kokių 5-8 metų nuo apsikrėtimo: pacientą pirmiausiai pradeda kamuoti [[astenija]], jis greitai nuvargsta, būna irzlus. Maždaug tuo pat metu ima reikštis ir asmenybės sustabarėjimas - žmogus pasidaro šabloniškas, ima matytis pirmi, dar nelabai ryškūs [[asmenybės patologijos]] požymiai. | Dažniausiai ankstyvoji smegenų pažeidimo [[simptomatika]] ima reikštis maždaug po kokių 5-8 metų nuo apsikrėtimo: pacientą pirmiausiai pradeda kamuoti [[astenija]], jis greitai nuvargsta, būna irzlus. Maždaug tuo pat metu ima reikštis ir asmenybės sustabarėjimas - žmogus pasidaro šabloniškas, ima matytis pirmi, dar nelabai ryškūs [[asmenybės patologijos]] požymiai, kuriuos aplinkiniai dažniausiai suignoruoja, tardami kad gal čia šiaip per daug metų taip žmogus keičiasi savaime. | ||
Kiek vėliau simptomatika pakinta, ima ryškėti [[afektas|afekto]] sutrikimai, reikštis [[emocinis bukumas]], dar paskui - ir simptomai, primenantys [[neurozės|neurozes]]. Prie šito paprastai prisideda ir ankstyva, dar labai švelni [[demencinė simptomatika]]: pacientai darosi bukesni, sunkiau įsisavina naujas žinias, pradeda nusišnekinėti, labai nevykusiai ir grubiai juokauti. | Kiek vėliau simptomatika pakinta truputį smarkiau, ima ryškėti [[afektas|afekto]] sutrikimai, reikštis [[emocinis bukumas]], dar paskui - ir simptomai, primenantys [[neurozės|neurozes]]. Prie šito paprastai prisideda ir ankstyva, dar labai švelni [[demencinė simptomatika]]: pacientai darosi bukesni, sunkiau įsisavina naujas žinias, pradeda nusišnekinėti, labai nevykusiai ir grubiai juokauti. | ||
Kadangi neurasteninė stadija ryškių simptomų neturi, vystosi labai iš lėto ir tolygiai, o senesniais laikais ir išvis nebūdavo identifikuojama, ji dar kartais pavadinama netgi ir latentine neurosifilio stadija. Tai atitinkamai jos pradžia į neurosifilio pradžią būna kad ir neįskaičiuojama, tuo tarpu realia neurosifilio manifestacija laikoma tos neurasteninės stadijos pabaiga, kuri ateina dažniausiai po kokių 5-8 metų nuo neurasteninės stadijos pradžios. | |||
=== Išvystyta stadija === | === Išvystyta stadija === | ||
Pradžioje visi požymiai būna gana neryškūs, tačiau po kiek laiko neurosifilio ėdamas žmogus pasikeičia gana smarkiai, o jau tada ima reikštis daug rimtesni simptomai - [[psichozės]], o galų gale ir [[demencija]], t.y., klasikinis [[progresyvinis paralyžius]]. | Pradžioje visi požymiai būna gana neryškūs, tačiau po kiek laiko neurosifilio ėdamas žmogus pasikeičia gana smarkiai, o jau tada ima reikštis daug rimtesni simptomai - [[psichozės]], o galų gale ir [[demencija]], t.y., klasikinis [[progresyvinis paralyžius]]. Štai kai šitai prasideda visu pajėgumu - tada jau ir sakoma, kad neurosifilis [[visame gražume]]. | ||
Taigi, pati ryškiausia simptomatika su įvairiausiomis apraiškomis būna vidurinėje stadijoje: čia galite rasti atvejų, kurie gali priminti praktiškai visus [[psichikos sutrikimai|psichikos sutrikimus]], kokių tik galima prisigalvoti. Pradedant [[depresija]] ir baigiant [[šizofrenija]]. | |||
Šiai stadijai yra tik vienas būdingas požymis: pas pacientus ima smarkiai reikštis [[demencija]], kitaip tariant, jie durnėja fantastiškais tempais. Kartu ima reikštis ir visokios [[konfabuliacijos]] (melagingi prisiminimai), įvairūs [[kliedesiai]]. Dėl išdurnėjimo kliedesiai paprastai turi labai tipišką, buką formą - jie kraštutinai ryškūs, turintys [[didybės manija|didybės manijos]] požymius, o kartu labai absurdiški ir grubūs, dažniausiai apie [[seksas|seksą]] | Šiai neurosifilio stadijai yra tik vienas būdingas požymis, skiriantis ją nuo daugumos kitų psichikos ligų: pas pacientus ima smarkiai reikštis [[demencija]], kitaip tariant, jie durnėja fantastiškais tempais. Kartu ima reikštis ir visokios [[konfabuliacijos]] (melagingi prisiminimai), įvairūs [[kliedesiai]]. Dėl išdurnėjimo kliedesiai paprastai turi labai tipišką, buką formą - jie kraštutinai ryškūs, turintys [[didybės manija|didybės manijos]] požymius, o kartu labai absurdiški ir grubūs, dažniausiai apie [[seksas|seksą]]. | ||
Vienas iš tipiškiausių variantų, kur senais laikais [[psichiatrai]] net be jokių tyrimų diagnozuodavo neurosifilį - paciento kliedėjimai apie tai, kad jis išpiso visas moteris, kiek tik yra. Kliedesiuose išpistų moterų kiekiai gali varijuoti nuo visų miesto moterų iki visų visos Žemės planetos moterų plius dar kokių nors kosminių ateivių moterų, kurias pacientas irgi pasirodo besąs išpisęs. Ir dar vyrus irgi visus išpisęs gali būti. Ir dar gyvūnus visokius. Ir dar ne po kartą, ir dar įvairiausiais būdais. Žodžiu, apribojimų čia nėra. | |||
=== Marantinė stadija === | === Marantinė stadija === | ||
| 72 eilutė: | 72 eilutė: | ||
Savo požymiais demencinė forma labai artima euforinei ir sudaro maždaug 50% neurosifilio atvejų, t.y., yra labiausiai paplitusi iš visų, kiek tiktai yra. | Savo požymiais demencinė forma labai artima euforinei ir sudaro maždaug 50% neurosifilio atvejų, t.y., yra labiausiai paplitusi iš visų, kiek tiktai yra. | ||
Savo eiga demencinis neurosifilies primena [[paprastoji šizofrenija|paprastąją šizofreniją]]: tiesiog pradeda irti ir byrėti paciento valia, emocijos, atmintis, mąstymo gebėjimai, viskas silpnėja, fragmentuojasi ir nunyksta. | Savo eiga demencinis neurosifilies primena [[paprastoji šizofrenija|paprastąją šizofreniją]]: tiesiog pradeda irti ir byrėti paciento valia, emocijos, atmintis, mąstymo gebėjimai, viskas silpnėja, fragmentuojasi ir nunyksta. Pacientas po truputį vis bukėja, durnėja ir savo sąmoningumu bei išvis bet kokia psichikos veikla darosi panašus į kažkokį visišką pusžmogį - protas veikia tik perpus, emocijos irgi perpus, atmintis irgi perpus, o ir sąmonės buvimas irgi tik perpus. | ||
Reikia pasakyti, kad visos kitos neurosifilio formos būna panašios į demencinę, tačiau tiesiog papildytos kitokiais, daugiau įdomumo sukeliančiais [[simptomai|simptomais]]. | Reikia pasakyti, kad visos kitos neurosifilio formos būna panašios į demencinę, tačiau tiesiog papildytos kitokiais, daugiau įdomumo sukeliančiais [[simptomai|simptomais]]. | ||
=== Depresyvinė forma === | === Depresyvinė forma === | ||
| 87 eilutė: | 86 eilutė: | ||
=== Cirkuliarinė forma === | === Cirkuliarinė forma === | ||
Šiai neurosifilio formai būdinga simptomatika bei eiga, artima sunkiam [[bipolinis sutrikimas|bipoliniam sutrikimui]], ypač cirkuliarinei psichozei. | Šiai neurosifilio formai būdinga simptomatika bei eiga, artima sunkiam [[bipolinis sutrikimas|bipoliniam sutrikimui]], ypač cirkuliarinei psichozei. Kitais atžvilgiais - irgi būtų kaip ir įprasta sifilitinė demencija, tik tiek kad depresyviai pasyvūs periodai keičiasi su maniakališkai aktyviais periodais. | ||
Trumpai tariant, būdinga tiesiog paprasčiausia depresinių ir maniakalinių būsenų kaita, kuri ilgainiui vystantis ligai, praranda ryškumą, pacientų [[afektas]] silpnėja, o [[demencija]] stiprėja. | |||
=== Paranoidinė forma === | === Paranoidinė forma === | ||
| 150 eilutė: | 148 eilutė: | ||
Vat tiek tėra čia būdinga, kad tipišku atveju pas pacientą paauglystėje ima reikštis šiokia tokia simptomatika, primenanti [[hebefrenija|hebefreniją]], o paskui ima vystytis silpnaprotystė, prasideda žinių ir įgūdžių praradimas, o paskui ir kalbos suirimas. Kartais pasitaiko ir galopinės formos su aštria pradžia, kuriai būdingi [[epilepsija|epilepsiją]] primenantys priepuoliai. | Vat tiek tėra čia būdinga, kad tipišku atveju pas pacientą paauglystėje ima reikštis šiokia tokia simptomatika, primenanti [[hebefrenija|hebefreniją]], o paskui ima vystytis silpnaprotystė, prasideda žinių ir įgūdžių praradimas, o paskui ir kalbos suirimas. Kartais pasitaiko ir galopinės formos su aštria pradžia, kuriai būdingi [[epilepsija|epilepsiją]] primenantys priepuoliai. | ||
Dėl juvenilinio progresyvinio paralyžiaus Emil Kraepelin kadaise ir įvedė tą terminą kaip [[dementia praecox]], kad esą čia dėl įgimtos smegenų ligos visa [[šizofrenija]] kyla, panašiai kaip nuo įgimto sifilio. Pats juvenilinis progresyvinis paralyžius su visais simptomais bei eiga ir buvo tiesiogiai paimtas už šizofrenijos modelį. | Dėl juvenilinio progresyvinio paralyžiaus Emil Kraepelin kadaise ir įvedė tą terminą kaip [[dementia praecox]], kad esą čia dėl įgimtos smegenų ligos visa [[šizofrenija]] kyla, panašiai kaip nuo įgimto sifilio. Pats juvenilinis progresyvinis paralyžius su visais simptomais bei eiga ir buvo tiesiogiai paimtas už šizofrenijos modelį. Jau pastarąjį vystant, galų gale ir gavosi garsusis [[sifilitinis psichikos ligų modelis]]. Pastarąjį modelį kai kurie [[Snežnevskis|Snežnevskio]] mylėtojai praktikuoja iki šių dienų. | ||
[[Category:Susirgimai]] | [[Category:Susirgimai]] | ||