Sobranie
 |
Ta proga Pipedija kviečia gydytis nuo narkomanijos ir nerūkyti, nes lašas nikotino - milijonas žuvusių smegenų ir nunuodyti arkliai, todėl rūkyti nesveika. Tai yra rūkorių pagalbos šauksmas, bandan pateisinti jų skleidžiamą pasyvų rūkymą, nuo kurio žūsta 10 kartų daugiau žmonių, nei nuo aktyvaus rūkymo. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius visoms cigaretėms, o taip pat kad Sobranie būtų uždrausta vardan moralės gerinimo. |
 |
Sobranie, o originale - Balkan Sobranie - tokios britiškos cigaretės, kurias sukūrė koksai tai rumunų imigrantas Albert Weinberg, atvykęs į Jungtinę Karalystę kažkada XIXa.. Ten atvykęs, atsidarė tabako krautuvėlę, kurioje prekiaudavo aukštesnės kokybės cigaretėmis bei cigarilėmis. Vėliau į biznį įsijungęs jo sūnus Isaiah Redstone sugalvojo pavadinimą "Balkan Sobranie", kuris ano laiko britams asociavosi su daugybe visokių Balkanų tautų, kur būdavo visokie karaliukai, turčiai ir nesveikas pinigų švaistymas, o tuo pačiu ir nesveika prabanga.
Balkan Sobranie cigaretės visai gavo populiarumo, paskui tad po truputį augo kaip nepriklausomas prekės ženklas. Prieš I Pasaulinį karą firma sugebėjo prasimušti kaip tiekėjas į daugelį Europos karališkų rūmų, kas anuomet reiškė didžiulės galios reklamos įrankį, parduodant prekes tiems, kas turi pinigų. Po vėliau sekusių dviejų pasaulinių karų, kai Europoje dauguma monarchijų griuvo, o Balkanuose išvis neliko nei vienos, ir negana to, didžiąją dalį Balkanų užgrobė komunistai, žodis "Balkan" buvo išmestas, kaip gadinantis įvaizdį.
Užtat tuo metu firmelei jau niekas nebetrukdė tiesiog imti ir užlipinti Carinės Rusijos herbą su visais atributais. Taip apie XXa. vidurį firma nustojo vaizduoti Balkanų turtuolius ir pradėjo vaizduoti Carinės Rusijos turtuolius. Pastarieji irgi dar britams, o ir kitoms tautoms vis dar darė įspūdį, nes po Spalio revoliucijos daugelis rusų emigrantų buvo išsivežę milžiniškus kiekius turtų, iš kurių dešimtis metų labai gerai gyveno. Anuo metu buvimas rusu ir sąsajos su cariniu režimu visiems asociavosi su dideliais turtais.
Per visą laiką Sobranie cigaretės buvo reklamuojamos kaip ypatingai prabangios, ir daromos irgi būdavo pagerintai - ilgą laiką būdavo tiekiamos metalinėse dėžutėse, panašiai kaip cigarilės, vėliau kai pereita prie popierinių dėžučių, jos specialiai darytos taip, kad būtų nepanašios į įprastus popierinius pakelius. Vienu momentu prie cigarečių kūrybos buvo pritraukti kažkokie dizaineriai, kurie sugalvojo, kad reikia padaryti jas išvis nepanašiomis, tai sukūrė tokias "Sobranie Cocktail", kurios buvo visų vaivorykštės spalvų ir paauksuotais filtrais, tai su jomis galutinai nunešė stogus visokių vakarėlių mėgėjams.
Nors Sobranie visada pakliūdavo į vieną cigarečių kainų segmentą kartu su Cartier ar Dunhill, pirkėjų segmentai skirdavosi - Sobranie paprastai būdavo visokiuose vakarėliuose, kur būdavo siautėjimai, rūkomos kaip vienkartinė pramoga. Tokių žmonių, kurie nuolat rūkytų Sobranie, nelabai kur pasitaikydavo, jos būdavo kaip speciali, brangi parūkymo pramoga tiems, kas neturi per daug pinigų, bet nori pasijusti itin prabangiai, visiškai posh.
Apie 1980 metus visa Sobranie kompanija parsidavė tokiai didelei britų tabako firmai Gallaher Group, kuri labiausiai žinoma tuo, kad gamino mažiau prabangias, bet visvien brangias Benson & Hedges. Toji firma cigaretes dar paplatino savo kanalais, tačiau anuo metu kaip tik prasidėjo kova su rūkymu, tad prabangūs brendai ėmė po truputį strigti. Taigi, po SSRS griuvimo cigarečių įvaizdis dar kartą buvo pakeistas, buvo prikurta naujų istorijų apie tai, kaip šios cigaretės atseit gaminamos Rusijoje ir Ukrainoje ir taip toliau, siekiant įpiršti jas tiems rusų turčiams, kurie nusiteikę nacionalistiškai. Rezultatas - cigaretes po SSRS griuvimo išplito Rusijoje ir kažkiek kitų postsovietinių šalių, kur parduodamos iki šiol.
Dar paskui viskas buvo parduota Japan Tobacco korporacijai, bet kaip ten bus - tai neaišku. Bendra tendencija pasaulyje yra ta, kad prabangūs tabako prekių ženklai didžiąja dalimi yra žlugę, uždaryti arba perdaryti į pigius prekės ženklus su pigiu ir šūdinu tabaku. Gi net jei kur nors ir pasilieka kokių nors brangių cigarečių, pakeliai būna vaizduojantys visokius supuvusius ir vėžio išėstus organus, todėl su prabanga asociacijų nebekelia. Taigi, Vakarų Europoje šios cigaretės daugmaž nunyko, o tuo tarpu Rusijoje ar Ukrainoje nors ir laikomos prestižiškomis, jau didele dalimi prarado savo kainą - pakelis ten kainuoja panašiai, kaip ir Camel, t.y., kokius 3 eurus.
Tiesa, jei pirksite šitas cigaretes Šveicarijoje, tai jų kaina vis dar bus absurdiška - iš jūsų gali užsiprašyti apie 35-40 eurų už pakelį.
Keista, bet kai Lietuvoje buvo laukiniai devyniasdešimtieji ir čia buvo galima rasti praktiškai bet kokių rūkalų iš viso pasaulio, įskaitant ir daugumą prabangiausių cigarečių rūšių, Sobranie čia niekas nerūkė ir tokių cigarečių čia nebuvo. Matyt, kad lietuviams visos tos carinės insignijos tiesiog su vėmalais asociavosi, tai niekas čia nieko tokio ir nevežė.