Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Paragvajus

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Paragvajus - tokia Pietų Amerikos valstybė, kuri ilgam pagarsėjo, kaip nacių priebėga. Paragvajus yra skurdi šalis, turi 7 milijonus gyventojų, bet visvien visi jam primena, kad jis ilgai buvo nacių skylė ir baisi diktatūra. Tiesą sakant, jei tarsime, kad Paragvajus per pasaulį pagarsėjo, kaip visos Pietų Amerikos fekalinė duobė, tai čia bus visiška tiesa.

Tai čia mes irgi primename: Paragvajus buvo žmogžudžius nacius gelbėjusi skylė, kurioje dešimtis metų nacių nusikaltėliai buvo saugomi, o paraleliai buvo vykdomas indėnų genocidas ir šiaip valdžiai kuo nors nepatikusių žmonių žudynės.

O dar, visai nesvarbus faktas yra toksai, kad Paragvajus yra viena iš dviejų Pietų Amerikos valstybių, kurios neturi išėjimo prie jūros. Tai kita tokia valstybė yra Bolivija.


Paragvajus ir Alfredo Stroessner režimas

Šita nusikaltėliška tvarka Paragvajuje buvo labai ilgai, ir ne tik apie tuos laikus, kai vyko II Pasaulinis karas. Paragvajų nuo 1954 iki pat 1989 metų valdė toksai diktatorius Alfredo Stroessner, tarp kitko, ne tik vokiškos kilmės, bet naciams atvirai simpatizavęs.

Valdžią jis užgrobė per perversmą, kurį surengė 1954 metų gegužės 4 dieną, o partija, su kuria jis užgrobė valdžią, vadinosi simboliškai - "Kolorado partija". Nors ta partija atseit prieš liberalus ir už visokias tradicines vertybes, bet savo emblemoje turi raudoną žvaigždę, o partijos vėliava - ištisai raudona, tik su balta žvaigžde. Tai čia šitie Paragvajaus koloradai visai primena naujesnių laikų rusiškus koloradus.

Alfredo Stroessner palaikė nacius ir siūlė jiems prieglobstį ir tada, kai šiems tekdavo trauktis iš kitų Lotynų Amerikos šalių. Kai buvo nuverstas 1989, Alfredo Stroessner pabėgo į Braziliją, kur nusibaigė tik po keliolikos metų.

Tiktai po kelerių metų, 1992, Paragvajuje buvo atrasti garsieji Teroro Archyvai, iš kurių paaiškėjo, kad Paragvajuje buvo masiškai ir organizuotai nakinami žmonės, didžiuliais kiekiais. Šitaip buvo naikinami ne tik tiesioginiai režimo priešininkai, bet, pvz., ir Aché genties indėnai, ar šiaip kam nors iš valdžios neįtikę asmenys.

Valdant Alfredo Stroessner režimui, naikinimo sistema buvo sukurta pirmiausiai politinių priešų naikinimui, bet paskui išaugo tiek, kad pavirto į tarpvalstybinį įvairiems režimams neįtikusių žmonių grobimo ir naikinimo tinklą. Šitas tinklas teikė žmonių pradanginimo (realiai - tiesiog pagrobtų žmonių nužudymo) paslaugas ir kitoms Lotynų Amerikos valstybėms.

Nors dalis naikinimo tinkle nužudytų žmonių buvo komunistai, bet didžioji dauguma žmonių buvo niekuo dėti asmenys. Iš viso yra žinoma, kad nužudyta tame tinkle buvo bent 50 tūkstančių žmonių, dar bent 30 tūkstančių "dingo", o bendras nužudytų skaičius vertinamas kaip maždaug 100 tūkstančių žmonių. Dar apie 400 tūkstančių žmonių buvo įkalinta. Turint omeny, kad žlungant Alfredo Stroessner režimui, Paragvajuje tebuvo vos 4 milijonai žmonių, tai šitai reiškė, kad nužudyta buvo bent 1 žmogus iš 40, o dar bent 1 iš 10 buvo kalinamas. Jei vertinsim, atsižvelgdami į režimo pradžios skaičius, kai Paragvajuje gyveno kiek daugiau, kaip pusantro milijono gyventojų, tai tie skaičiai dar baisiau pasirodys.

Žodžiu, visai čia atitinka tą Paragvajaus simpatiją naciams, nes šie iš esmės gan panašiai žmones naikino savo konclageriuose - irgi paslapčia, niekam nesiskelbdami.


Paragvajus ir naciai

Nacistinė Paragvajaus istorija prasidėjo nuo tokio prietrankos Bernhard Förster, kuris apsivedė filosofo Friedrich Nietzsche dukrą, o taip pat vis kliedėjo apie tai, kaip žydai yra kalti visiškai dėl visko, kas tik įmanoma. 1883 metais šitas veikėjas buvo tiek visus užpisęs, kad žmonės su juo nebendraudavo, o jis toliau aiškindavo, kad čia viskas dėl žydų sąmokslo. Štai tais metais jis jau ir išemigravo į Paragvajų, kur susipirko kelis šimtus kvadratinių kilometrų negyvenamų žemių, kuriose įkūrė Naująją Vokietiją. Paskui, 1889 jis numirė, tačiau jo našlė išleido knygą, kurioje visaip garbstė tą koloniją, vaizdavo jį kaip didvyrį ir vėl dėl visko kaltino žydus. Ta knyga buvo išspausdinta 1891 metais.

Dar po kiek laiko įvyko I Pasaulinis karas, o dar po kiek laiko tą knygą su visokiomis kliedesinėmis idėjomis pasiskaitė jaunieji Vokietijos naciai, tokie, kaip Hitleris, Gebelsas ar Himleris. Ir šie jau ėmė įgyvendinti tas idėjas. Paraleliai Paragvajuje buvo įkurdintas nacių žvalgybos centras, kuravęs visas Pietų Amerikos operacijas.

Paskui, kai viskas užsilenkė, įvairūs naciai per Ispaniją tuntais keliavo į Paragvajų, žinodami, kad vietinė valdžia ne tik toleruoja nacius, bet dar ir juos kažkaip palaiko. Netgi tokie žinomi žmogžudžiai, kaip Eduard Roschmann ir Josef Mengele rado sau gyvenimo vietą Paragvajuje, vėliau gaudami netgi ir pilietybę.