Laukiniai devyniasdešimtieji

Laukiniai devyniasdešimtieji - nelabai ilgas periodas, praktiškai prasidėjęs vėlyvais 198x ir pasibaigęs apie vėlyvus 199x. Periodui būdinga nepaprastai didelė žodžio ir verslo laisvė, tačiau kartu ir didžiulis nusikalstamumas bei skurdas. Bendrai imant, periodas buvo labai neramus, daugeliui baigęsis liūdnai, tačiau kartu užauginęs ir nemažai verslininkų, o Lietuvos ekonomikai padėjęs pakankamai stiprius pagrindus, kad ji laikytųsi iki šiolei.

Tarp ryškiausių to meto įvykių - bankų griūtis, prasidėjusi nuo legendarinio Sekundės banko, o taip pat kova prieš nusikalstamas gaujas, kuris galų gale pasibaigė pirmiausiai Vilniaus brigados, o paskui ir kitų, mažesnių gaujų suardymu ir sunaikinimu.

Ryškiausi laukinių devyniasdešimtųjų požymiai, dalimi atvejų veikę tik iki pirmos šio periodo pusės, nors kartais tai ir ilgiau:

Pirmoje dalyje - ekonomikos griūtis, didžiulė infliacija, bedarbystė, skurdas, daugybės didelių senių įmonių bankrotai ir taip toliau. Totalinis nestabilumas, įmonės, kurios atsidaro, pradirba kelis mėnesius ir dingsta, nesumokėjusios nei partneriams, nei darbuotojams
Galimybė pirktis kur papuola prekes tiesiog už JAV dolerius, ypač ankstyvesniame periode, kai dar buvo rubliai ar talonai
Netikėti žmonių užpuolimai, dažniau vakare, bet neretai ir dienos metu, kartais net be tikslo apiplėšti, o tiesiog vien tam, kad ką nors sumušti, nupurkšti ašarinėmis dujomis ar panašiai - tiesiog agresijai ant ko papulla išlieti
Didžiulės pacukų gaujos, ypač naujuose miestų rajonuose, kovojančios tarpusavy, o laisvu laiku - šiaip sau užpuldinėjančios žmones. Taip pat tų pacukų gaujų susidūrimai, kartais pasiekiantys absurdiškus mastus, pvz., kaip Justiniškių mūšis
Labai dažni žmonių apiplėšimai, vagystės iš butų, ypač dažnai - įlipant per pirmo ar net antro aukšto langus (dėl ko langai būdavo apdengiami grotomis), mašinų nuvarinėjimai ir bendrai kriminalo lygis, kuris dabartiniais laikais būtų elementariai nesuvokiamas
Keistokai atrodančios mados - visokios banankės ir piramidės, negražios bet spalvotos striukės ir taip toliau. Kartu dar ir treningai, ir baisiai atrodančios ilgos, plačios ir didelės maišo pavidalo juodos odinės striukės, o taip pat visokie garinti džinsai, turintys tokį keistą ir baisų marmurinį (mėlyną-baltą) nuspalvinimą.
Labai staigus itin šūdinos rusiškos muzikos paplitimas, visa laimė - nelabai ilgai tetrukęs. Ta rusiška muzika dažniausiai būdavo arba koks nors baisus rusiškas popsas, arba rusiškas šansonas, kuris būdavo dar baisesnis.
Retkarčiais pasitaikančios keistos banditiškos paslaugos - pvz., į traukinį įlipa gauja pacukų ir merga, įjungia garsiai būmboksą, tada pagal muziką merga nusimauna bliuzką, pereina per vagoną plikais papais, o paskui eina gauja ir iš visų reikalauja pinigų, o jei kas neduoda - tiesiog daužo per snukį kumščiais, nežiūrėdami, ar moteris ar vaikus, ar šiaip ką papuola.
Emocinė žmonių būklė - nenormalus kiekis agresijos, beviltiškumo, bet kartais ir euforinių nuotaikų. Lyginant su dabar - visi gatvėse baisiai susiraukę, o į retkarčiais pasitaikančius besišypsančius užsieniečius žiūri kaip į nenormalius.
Rekordinis, pasaulyje pirmas vietas užėmęs savižudybių skaičius - Lietuva tapo pirma visoje Žemės planetoje pagal visus savižudybių skaičius, kokie tik buvo vertinami. Beje, savižudybių skaičius nežmoniškai smarkiai pakilo ir kitose postsovietinėse šalyse.
Įprastas alaus gėrimas viešose vietose tiesiai iš butelių - parkeliuose, ant suoliukų sėdintys ar kur papulla stovintys ir geriantys alų iš butelio žmonės - ir jauni, ir vidutinio amžiaus, ir senesni. Neretai kur nors Sereikiškėse galima būdavo pamatyti net ir kelių dešimčių studentų grupę, tiesiog stovinčią ir geriančią alų vidury dienos.
Alus iš butelių maždaug dvigubai pigesnis, nei alus iš skarbonkių. Alus iš skarbonkių laikomas prestižu, baisia prabanga ir išvis absurdišku pinigų švaistymu. Ir taip pat paslaptingi pasakojimai, kad kur tai Vokietijoje ar dar kažkur yra atvirkščiai - skarbonkėse alus esąs dvigubai pigesniu.
Visur klaikūs cheminiai limonadai be cukraus, o su klaikiais saldikliais (pagrindinai - sacharinas), pagal skonį ir kvapą panašūs į indų ploviklį. Normalus limonadas, kaip kokia Coca Cola ar Pepsi buvo tapęs neadekvačia prabanga, kurios sau niekas negalėjo leisti.
Versle - barteriniai atsiskaitymai, kurie buvo išvis neapmokestinami. Galimybė atsiskaitinėti už prekes tarpusavy, tiesiog apeinant mokesčius. Kai kuriuose segmentuose net neegzistuojanti juodosios buhalterijos sąvoka, nes jokios kitos buhalterijos išvis nebuvo. Kokia tai baltoji buhalterija buvo įsivaizduojama kaip psichikos ligonių skleidžiami kliedesiai.
Totalinis kokio papuola verslo reketavimas, ypač jei verslas kaip nors viešiau matomas - pvz., jei tai parduotuvė ar kita pastebima įstaiga. Reketu užsiimdavo banditai, susibūrę į nusikalstamas gaujas. Reketo taikiniais kartais tapdavo netgi valstybinės įmonės ar net valstybiniai bankai.
Bejėgė, labai prastai aprūpinta ir labai prastai apmokama teisėsauga, neretai uždarbiaujanti iš smuklaus kyšininkavimo (kelių policija) ar dangstanti visokias banditų gaujas. Taip pat kai kurios keistos teisinės sąvokos - pvz., daiktas, panašus į pistoletą.
Didžiuliai kiekiai nepaprastai pigių noname tipo prekių su kiniška kokybe, sugendančių vos pabandžius naudoti. Prekių nekokybės lygis toks absurdiškas, kad kartais sunku net patikėti - pvz., galima buvo nusipirkti gražiai atrodantį peilį, kurio ašmenys susilankstytų, bandant pjauti paprastą duoną. Ir tokia nekokybė - įvairiausiose srityse. Vėliau kokybė per kelis metus stebuklingai pasitaisė, kai atsirado reikalavimas garantijai.
Banditai, jų nevaldomas siautėjimas ir išsikalinėjimai, grasinant atsitiktiniams žmonėms viešose vietose, keliant muštynes ir taip toliau. Banditai būdavo lengvai atpažįstami iš sąlyginai prabangių mašinų (sovietmečio pabaigoje - devintukai, vėliau - daugiausiai Mercedes ir BMW), gan savotiško apsirengimo, didelio kiekio auksinių papuošalų, neadekvataus elgesio.
Milžiniškos diskotekos su tenai pat arba prie jų vykstančiomis nesąmoningomis muštynėmis, kur kas papuola visiškai be priežasčių prisikabina prie ko papuola ir sumuša ką papuola, ir tą daro net ne pavieniui, o gaujomis, kartais siekiančiomis dešimtis žmonių
Belenkokia nuomonių įvairovė ir žodžio laisvė - pvz., kur nors Kalvarijų turguje pardavinėjamos tokios knygos, kaip Adolfo Hitlerio parašyta "Mein Kampf", o čia pat - kokios nors kliedesinės knygos, garbinančios Josifą Staliną, ir ten pat - knygos apie ateivius.
Milžiniška nelegali emigracija į kokias papuola šalis, tenai ar laikinai, ar ilgesniam laikui įsidarbinant ir dirbant bet kokį legalų, pusiau legalų, nelegalų ar išvis kriminalinį darbą. Ankstyvais 199x koks nors braškių rinkėjas, mėnesį pradirbęs Švedijoje, uždirbdavo daugiau, nei vidutinis Lietuvos gyventojas uždirbdavo per metus.
Paprasčiausias kiniškas maistas būdavo laikomas didele prabanga, prieinama tik vertelgoms, o pagaliukais valgyti išvis niekas nemokėdavo - tuos kiniškus patiekalus valgydavo šaukštais ir šakutėmis. Dar daugiau, labai retais buvę kiniški restoranai pagaliukų (net vienkartinių) dažniausiai net ir išvis neturėdavo.
Tradicinio lietuviško kabokų maisto susiformavimas: užkeptas karbonadas su sūriu, vištienos kepsnys užkeptas su sūriu ir ananaso griežinėliu, cepelinai ir panašiai. Dagelis sovietmečio valgių, kaip kad beliašai, per šitą periodą išnyko.
Visuose miestuose ir rajonuose buvę kioskai, kuriuose buvo galima nusipirkti tegul ir ne pigiausiai, bet praktiškai bet kokių prekių, kartais ir su nemenka specializacija - pvz., kai kuriuose kioskuose būdavo daug elektronikos prekių, kasetiniai magnetofonai, radijo imtuvai, kituose - dešimtys skirtingų rūšių alaus, trečiuose - daugybė rūšių cigarečių, o taip pat ir krūva sukamojo tabako, dar kituose - kokių nors pigių papuošalų, kelnių kojinių, apatinių kelnaičių ar dar kokių tai šmutkių.
Kai kurie keisti maisto reiškiniai - pvz., žiemomis daugybė kioskų prekiaudavo karštu alumi. Kas tą karštą alų gerdavo - taip ir liko paslaptis, kurios niekas nei tada negalėjo paaiškinti, nei dabar žino, kas ten tokio būta. Nieks to karšto alaus negeria - bet visi kioskai siūlo.
Šiais laikais nesuprantama cigarečių kokybė, kur cigaretės buvo skirtingo skonio, turinčios kokybiško tabako kvapą, nesmirdančios salietra ir šiaip primennačios tas, kurios dabar JAV pardavinėjamos po 5 dolerius ir daugiau. Tokios cigaretės, pvz., Monte Carlo, Prince, Marlboro, West, Bond ir kitos kainavo maždaug porą-trejetą litų už pakelį (mažiau kaip eurą), o pagal skonį dabar Lietuvoje parduodamų cigarečių tiesiog net nepriminė. Būdavo ir prabangių cigarečių rūšių paauksuotuose plokščiuose pakeliuose, pvz., Dunhill ar Rothmans, labai ilgų More cigarečių ir bendrai belenkokie kiekiai rūkalų brendų kurie šiais laikais banaliai neįsivaizduojami.
Parduotuvėse būdavo pardavinėjamos šokoladinės cigaretės, kurios buvo daromos iš pigaus pieniško šokolado, o gaminamos visiškai neaiškios kilmės gamintojų. Kaip daugelis įtardinėjo, tos šokoladinės cigaretės buvo tyčia platinamos tam, kad vaikai priprastų prie rūkalų.
Visokie IT specialistai niekam buvo nereikalingi ir dažniausiai uždirbdavo stebėtinai menkus atlyginimus. Labai dažna įmonė, kuri ieškodavo kompiuterių specialisto ar išvis programuotojo, paskui reikalaudavo, kad tas specialistas surinkinėtų tekstus ir MS Word programoje maketuotų kokius nors skelbimus, klijuojamus ant tvorų.