Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Gamyklinis alus
Gamyklinis alus - taigis ne visai ir tikras alus būtų, nors gal aludarių gildija arba didieji alaus gamintojai ir kitaip sakytų...
Pasterizuotas alus
Taigi gamyklinis alus vis būna pasterizuotas, kitaip tariant, virintas - o tai jau reiškia, kad visokie vitaminai, fermentai irgi mielės užmušta ir gyvybinių medžiagų nelikę, katrąsias turi natūraus salyklas, o tai dar ir filtruotas, o tai ir užgazuotas kaip reikiant, tai iš skonio aišku primena gal netgi Coca Colą kokią... Tai būtent toks alus jau visad vadinamas negyvu, nesgi gyvas alus - tiktai nepasterizuotas. Bet taigi aišku, jei nepasterizuotų, tai alus per savaitę-dvi ir prarugtų, o dabar sandėliuose jį kad ir 10 metų galima laikyt...
High gravity technologija
O tai yra ir dar tokia high gravity technologija pagarsėjusi, kur alus rauginamas, naudojant specialias brogos mieles, katros duoda iki 14-15 laipsnių alkoholio. Tai šitaip alus kai rauginamas, tai labai mažų talpų tereikia, nes rauginamas išsyk koncentratas - ne alus, o broga tikra. O jau paskui tas koncentratas skiedžiamas vandeniu du-tris kartus.
Tai Lietuvoj įstatymai draudžia skiesti gamyklose alų daugiau, kaip 25%, tai aludariai išrado gi gerą patobulinimą: pagamina tą brogą, bet ją vadina ne alum, o kažkaip kitaip, tipo subproduktas, ar kaip ten, o tada ją atskiedžia ir paskui vėl atseit raugina, tam kad galėtų jau legaliai alum pavadinti. Tai aišku nuostabus metodas, dvigubai pigesnė savikaina, o klientas gi visvien kitokio alaus neras!
Alus iš cheminių miltelių
Arba gi dar vat, pasirodo gi gamyklos kaip kurios jau turi dar ir tokią technologiją, kur alus daromas iš kažkokių skalbimo miltelių - ir taigi pasirodo ne juokas ir ne išsigalvojimas, tik dar visa laimė, Lietuvoje tokį alų įstatymai berods draudžia alum vadint, tai šitaip pagamintą brudą kaip kurie gamintojai platino, užvadintą, kaip alaus gėrimą... Bet kita vertus, kai būna importuotas alus iš kokios nors Kinijos ar netgi Čekijos ar Slovakijos ar ten panašiai, taigi niekas nepatikrins gi, kaip darytas! O taigi net jei ten įstatymai ir draustų taip alų padirbinėti, taigi tokie draudimai tiktai vietinei rinkai galioja, bet ne eksportui!
Tai tokie alaus milteliai laisvai prieinami ir internete, pigūs, kaip šūdas, o bene daugiausia jų pagamina kažkokie čekai, katrie juos baisiai giria. Ogi pasirodo, šitie milteliai iš aromatizatorių visokių, o iš jų darant alų, tai tik vanduo sumaišomas su tais miltukais, alkoholio įpilama truputis, užgazuojama ir pilama į butelius. Nepaprastai pigu ir efektinga, jokių ten išlaidų alaus virimui, jokių įrengimų rauginimui ir brandinimui, tad pelninga nepaprastai, kaip ir visas kitas padirbtas maistas!
Netikri apyniai
Tai irgi dar geresnis išradimas - apyniai gi kraupiai brangūs palygint, tai jei vietoj jų pilsi aromatizatorius, tai alaus savikaina dar pora dešimčių procentų nukris, tai čia jau be kalbų, apie kokius tikrus apynius dar kalbėt galim!
Skonio ir išvaizdos pagerinimas
Tai dar po visų šitų šūdų, kuriuos galima padaryt, kad vietoj alaus brudas būtų, tai dar gi papildomai jį sušlykštinti dar visa krūva metodų išrasta - tai ir visoks koaguliavimas chemikalais bei mikrofiltravimas, katras išgaudo ne tik mieles, bet ir visas tikresnį skonį duodančias baltymines sudedamąsias, nes nuo šiųjų gi šviesoj alus apkarsta, o tai tada negalima alaus į skaidrius ar žalius butelius pilt, o tiktai į rudus, o taigi tokie nepakankamai gražūs gi.
Arba pavyzdžiui irgi geras išradimas - kad alus šviesesnę spalvą turėtų ir skaidresnis būtų - tai į jį vandenilio peroksidas gali būt įpiltas, tai aišku, tas peroksidas paskui suskyla ir tada nekenksmingas pasidaro, bet visas tas spalvines medžiagas nuoksiduoja, o skonis tai irgi pašūdinėja.
Arba pavyzdžiui, kad putų daugiau būtų, taigi įpilt emulgatorių ir paviršinio aktyvumo medžiagų reikia, išties gi buitiškai tariant - muilo arba tų pačių paprasčiausių skalbimo miltelių, o ir nedaug visai, šaukštuko miltelių kibirui alaus pakaktų, skonis beveik nepasikeičia net! Tai tarp kitko, šitą puikų receptą puikiai žinojo visos sovietinės alaus pardavėjos, katros alų bačkose skiesdavo...
Tai jei po visokius šiuolaikinės pramoninės aludarininkystės internetus pasikapstytumėt, tai ir dar daugiau cirkų atrastumėt, mes gi čia tik trumpai pakapstinėjom, tai tik tiek vat spėjom perskaityti, o paskui jau kaip tais visai dingo noras apie alaus gamybą kažką skaityt...
Tai reziumuojant
Tai reziumuojant kaip ir nelieka ką ir pasakyt, nebent kad gerkit mažujų aludarių alų, ar irgi tikras būna belgiškas alus, kaip ir angliškas alus, nagi dar ir vokiškas alus būna tikras, jei ten ant butelio parašyta, kad laikomasi ten to jų Reinheitsgebot. Arba aišku jau kurie kiti tai išvis naminį alų verdasi, tai yra turbūt geriausias variantas.