3 589
pakeitimai
Raspberry Pi: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Raspberry Pi klaidos ir gedimai: Pataisyta
(→Raspberry Pi klaidos ir gedimai: Pataisyta) Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų) | |||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Raspberry_pi_400_kompiuteris_sandara_klaviatura_portai_jungtys_galimybes.jpg|400px|thumb|right|Čia visos jungtys, kurios yra tokiame Raspberry Pi 400 kompiuteryje. Kaip matote, jungčių pakankamai daug, kad vargu, ar prireiks dar daugiau, bet jei prireiks - tai jų galima dar pridėti per USB.]] | [[Vaizdas:Raspberry_pi_400_kompiuteris_sandara_klaviatura_portai_jungtys_galimybes.jpg|400px|thumb|right|Čia visos jungtys, kurios yra tokiame Raspberry Pi 400 kompiuteryje. Kaip matote, jungčių pakankamai daug, kad vargu, ar prireiks dar daugiau, bet jei prireiks - tai jų galima dar pridėti per USB.]] | ||
'''Raspberry Pi''' - tokie pigūs visokiems [[hakeriai|hakeriams]] skirti maži [[kompiuteriai]], turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta ir pritaikyta [[Linux]] sistema. | '''Raspberry Pi''' - tokie pigūs visokiems [[hakeriai|hakeriams]] skirti maži [[kompiuteriai]], turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta ir pritaikyta [[Linux]] sistema. | ||
Raspberry Pi kompiuteriuose naudojama [[LXDE]] vartotojo aplinka, kuri kiek primena senesnes [[Windows]] versijas (tik su taskbaru viršuje, kaip pas [[MacOS]]. Bet paprastai naudotojams labiau patinka [[XFCE]], prie kurios paprastai visi greitai pereina. | |||
Yra daug įvairių Raspberry Pi kompiuterių variantų - pradedant mažomis pigiomis dėžutėmis ir baigiant kažkuo primenančiu senų laikų [[ZX Spectrum]], kur visas kompiuteris su viskuo sutelpa į [[klaviatūra|klaviatūros]] korpusą, kurį telieka prijungti prie elektros tinklo ir kokio nors [[televizorius|televizoriaus]] ar [[monitorius|monitoriaus]]. Pradedantiems būtent tokį "all in one" variantą ir rekomenduotume - tai būtų Raspberry Pi 400. | Yra daug įvairių Raspberry Pi kompiuterių variantų - pradedant mažomis pigiomis dėžutėmis ir baigiant kažkuo primenančiu senų laikų [[ZX Spectrum]], kur visas kompiuteris su viskuo sutelpa į [[klaviatūra|klaviatūros]] korpusą, kurį telieka prijungti prie elektros tinklo ir kokio nors [[televizorius|televizoriaus]] ar [[monitorius|monitoriaus]]. Pradedantiems būtent tokį "all in one" variantą ir rekomenduotume - tai būtų Raspberry Pi 400. | ||
| 20 eilutė: | 22 eilutė: | ||
Linkime, kad to neprireiktų, bet jei prireiks - tai geriau, jeigu žinosite. Nes jei nežinosite, tai būsite išvis bejėgiai. Ką padarysi, bet net per keliasdešimt metų [[Linux]] kūrėjai taip ir nesugebėjo sukurti [[OS]], kurią būtų galima visiškai pilnai ir visada be problemų valdyti per grafinį interfeisą. Deja. | Linkime, kad to neprireiktų, bet jei prireiks - tai geriau, jeigu žinosite. Nes jei nežinosite, tai būsite išvis bejėgiai. Ką padarysi, bet net per keliasdešimt metų [[Linux]] kūrėjai taip ir nesugebėjo sukurti [[OS]], kurią būtų galima visiškai pilnai ir visada be problemų valdyti per grafinį interfeisą. Deja. | ||
Dar vienas, mažesnis patarimas - susidėkite Synaptic programų instaliavimo menedžerį. Labai smarkiai sau pasilengvinsite gyvenimą. | |||
=== Aparatūra, vaizdas, garsas === | === Aparatūra, vaizdas, garsas === | ||
| 28 eilutė: | 32 eilutė: | ||
Bluetooth variantas geras yra tuo, kad gros su normalia garso kokybe (jei tik kolonėlės bus normalios), bet truputį labiau apkraus procesorių, o be to, kaskart reiks atskirai tą bluetooth kolonėlę įjunginėti ir paskui per meniu rinktis. Ir dar reiks kažką susiinstalinti papildomai, jei naudotis ruošiatės kokiu nors [[XFCE]]. | Bluetooth variantas geras yra tuo, kad gros su normalia garso kokybe (jei tik kolonėlės bus normalios), bet truputį labiau apkraus procesorių, o be to, kaskart reiks atskirai tą bluetooth kolonėlę įjunginėti ir paskui per meniu rinktis. Ir dar reiks kažką susiinstalinti papildomai, jei naudotis ruošiatės kokiu nors [[XFCE]]. | ||
Nors to visiškai nereikia, Raspberry Pi kažkodėl neretai reikalauja, kad perkraudinėtumėt kompiuterį po visai nedidelių konfigūravimų. Pvz., pakeisit ekrano rezoliuciją ir kai kuriais atvejais jums siūlys perkrauti kompiuterį. Kodėl jie taip daro - mes nežinom, bet spėjam, kad developeriai buvo girti. | |||
==== Raspberry Pi klaidos ir gedimai ==== | |||
Kartais kompiuteris būna, kad keistai gali grybauti, o kodėl - kartais būna, kad niekas aiškiai negali pasakyti. Matyt sunkiausi grybavimai - kai ekrane neatsiranda vaizdas. Problemos gali būti įvairios, viena iš jų - kad kažkodėl nepasigauna ant tinkamo [[HDMI]] porto, tai reikia pabandyti ir ant vieno, ir ant kito. | |||
Dar kita bėda - maistblokis yra USB, su kažkokiu protingumu. Tai būna, kad banaliai maistblokis užsibugina ir paprastas kompiuteriuko atjungimas nuo [[USB]] nepadeda. Reikia ir patį USB maistą ištraukti iš rozetės ir palaikyti, pakolei neišsikraus. | |||
Kartais klaidos su atvaizdavimu būna pataisomos, kaip nors paredaguojant konfigus, bet neretai padeda tik OS downgreidas į seną versiją. Paradoksalu, bet naujose versijose bugai neištaisomi, tačiau pridedami nauji, ir dar didžiuliais kiekiais. Liūdesėlis, bet labai būdingas šiuolaikiniams [[Linux]] reikalams. | |||
Žodžiu, tokios smulkios absurdiškos problemėlės, bet nebūtinai jos padeda patogiam naudojimui. | |||
==== Raspberry Pi ekrano rezoliucija ==== | |||
Ekrano rezoliucija yra labai svarbus nustatymas, tačiau nukištas taip giliai, kad jo galit ir nesurasti. Reikia eiti į Start meniu (kur nupiešta uoga - avietė), tenai į Preferences, tada į Screen Configuration. Pasileis tokia programa - "Screen Layout Editor", kurioje rezoliucijos nei pėdsakų. | |||
Bet štai toje programoje reikia užeiti į meniu "Layout", tenai į "Screens", tada pamatysit submeniu su užrašais "[[HDMI]]", tenai išsirinkti reiks aktyvų, tenai jau tada pamatysit dar gilesnį submeniu su užrašu "Resolution", o jau tenai galima bus kažką pakeisti. | |||
Kodėl normalius nustatymus ta chebra nukišo taip giliai, kad jų neįmanoma atrasti - mes nežinom. Gal jie buvo biškelį girti, nors gal ir ne biškelį. | |||
Tiesa, jei jums atrodo, kad čia labai baisu ir absurdiška, tai žinokit, kad jūs dar kitų [[Linux]] sistemų nematėte. | |||
=== Lietuvybės įvedimas === | === Lietuvybės įvedimas === | ||
| 74 eilutė: | 97 eilutė: | ||
Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors [[Facebook]] (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui). | Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors [[Facebook]] (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui). | ||
Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors | Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors prabangią Lexar kortelę iš kokio nors FotoFoto (kitur vargiai rasit). Tenai būna kortelių su kokiais 250 MB/s. Tiek, kad čia jau tos kortelės kaina pasidarys sulyginama su paties Raspberry Pi kaina, tai nežinia, ar atsipirks jums. | ||
Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame. | Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame. | ||
=== Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį === | === Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį === | ||
| 108 eilutė: | 130 eilutė: | ||
Paskui per meniu "Applications-Settings" rasite tokį "Bluetooth Manager", jį pasileisite ir jis paklaus, ar automatiškai įjungti Bluetooth, tai pasirikinte "Yes". Tada galėsit rasti kažkokių ten įrenginių ir juos pajungti. | Paskui per meniu "Applications-Settings" rasite tokį "Bluetooth Manager", jį pasileisite ir jis paklaus, ar automatiškai įjungti Bluetooth, tai pasirikinte "Yes". Tada galėsit rasti kažkokių ten įrenginių ir juos pajungti. | ||
Nuliūdinsim tik vienu dalyku: Raspberry Pi [[Wi-Fi]] tinklų pajungimo pluginas, kuris skirtas [[LXDE]] aplinkai, neturi normalaus analogo XFCE sistemoje. Tai jei norėsite tokių pat patogumų, tai tikrai negausite. Tačiau ir pusėtinų, ir prastų sprendimų čia gali būti daug, iš kurių paprasčiausias - susikonfigūruoti visą tinklą dar originalioje [[LXDE]] aplinkoje, o tada persijungti į XFCE. Kadangi kažkokie tenai [[demonai]] viską paskui valdo, tai viskas paskui veiks savaime, jei tik neprireiks jungtis prie kokio nors naujo tinklo. | |||
Visgi jei jums teks dažniau kaitalioti [[Wi-Fi]] pasijungimus, tai matyt teks ir užmiršti apie XFCE. Bent jau kuriam laikui, kol kažko tam skirto kas nors nesukūrė. Bet nepanašu, kad greitai sukurs. | |||
== Raspberry Pi trūkumai == | == Raspberry Pi trūkumai == | ||
| 117 eilutė: | 143 eilutė: | ||
* Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti. | * Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti. | ||
* Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje [[window manager|langų menedžerio]] absurdišką [[Mutter]] iš absurdiško [[GNOME]], todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į [[Openbox]] nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai. | * Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje [[window manager|langų menedžerio]] absurdišką [[Mutter]] iš absurdiško [[GNOME]], todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į [[Openbox]] nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai. | ||
* Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. | * Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. Ir paskui turi visokių problemų, pvz., negalėjimą patogiai jungtis prie [[Wi-Fi]]. | ||
* Dėl niekam nesuprantamų priežasčių, konfigūruojant sistemą, Raspberry Pi reikia perkraudinėti netgi dažniau, nei tekdavo perkraudinėti [[Windows 3]]. Kodėl taip yra - niekas negali paaiškinti, nes šiiap jau [[Linux]] sistemų nereikia perkraudinėti visiškai. Bet Raspberry kažkodėl reikia. Galimai kažkurie developeriai buvo girti. | |||
* Kai kurie nustatymai yra smarkiai neakivaizdūs ir sunkiai atrandami. Pvz., ekrano rezoliuciją atrasite tik po to, kai ieškosite jos per kokį [[Google]] (ar čia pat Pipedijoje), bet pats nerasite niekaip, nors tie nustatymai pasiekiami per grafinius meniu. Painiavos privelta, deja, absurdiškai daug. | |||
* Nors tuo sunku patikėti, bet čia nėra normalaus [[MySQL]], o yra tiktai [[MariaDB]], kuris kažkodėl pervadintas į MySQL. Tikro MySQL nėra ir viskas. Dėl nesuprantamų priežasčių [[Oracle]] kompanija už šitą fake MySQL dar nepritrėškė Raspberry Pi kūrėjų, bet mes nežinome, kodėl. Tikra priežastis labai paprasta - Raspberry OS yra sukurta iš kažkokio [[Ubuntu]], o tas - iš kažkokio [[Debian]], o šios Linux kūrėjai šitą nesąmnonę padarė dar prieš dešimt metų. | |||
* Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis [[apt]] programa ir [[shell]]. | * Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis [[apt]] programa ir [[shell]]. | ||