Didysis Vilniaus potvynis

Didysis Vilniaus potvynis - tai 1931 metais balandžio 20 prasidėjęs Nėries upės potvynis, kuris pilnu intensyvumu tęsėsi daugiau kaip savaitę laiko, o galutinai baigėsi maždaug apie gegužės 6 dieną. Per potvynį nukentėjo apie 10 tūkstančių žmonių, daugybė žemiau palei upę stovėjusių namų buvo nunešta, o potvynio vanduo užliejo nemažą dalį Vilniaus centrinės dalies, kur jokių potvynių niekada niekas nesitikėjo.

Per potvynį žuvo du žmonės - 4 metų berniukas Charmas Chackielis, kuris įkrito į vandenį ir studentas Mieczyslawas Dordzikas, kuris šoko į vandenį gelbėti vaiko. Abu žmones įtraukė vandens sūkūriai ir nei vieno išgelbėti nepavyko.

Didžiojo Vilniaus potvynio priežastys buvo tokios, kurios iš principo gali atsikartoti ir šiais laikais, tik tą kartą susidėjo visos vienon krūvon:

• Labai ilgai užsitęsusi ir itin daug sniego turėjusi žiema, kuri vyko iki pat balandžio vidurio, kai prasidėjo staigus atšilimas.
• Didelis lietus, atneštas iš šiltų kraštų, kuris itin smarkiai pagreitino sniego ir ledo tirpimą
• Srovei kylant, Nėryje susidariusios milžiniškos ledo sangrūdos, kurios suveikė kaip užtvankos - didžiausia buvo prie Vingio parko, o dar kelios - aukščiau pagal srovę
• Nemokėjimas sprogdinti ledo sangrūdas, o paskui tų sprogdinimo bandymų nutraukimas, taip ir paliekant kilti vandeniui
• Visiškas tuometės Vilniaus valdžios neveiksnumas ir silpnaprotiškumas, kai vietoje sangrūdų sprogdinimo ir užtvarų statymo, valdžia nusprendė, kad tipo nereikia kelti panikos

Maždaug tuo pat metu vyko ir didelis potvynis Kaune, kuris buvo prie daug didesnės upės - Nemuno ir buvo daug pažeidžiamesnis. Tačiau Kauno valdžia, skirtingai nuo Vilniaus, sugebėjo tvarkytis žymiai geriau, tad užlietų pastatų buvo nedaug, nukentėjusių irgi nebuvo.

Didžiojo Vilniaus potvynio chronologija:

• Iki balandžio 19 jau matomas itin greitas sniego tirpimas ir vandens kilimas Nėries upės aukštesnėje dalyje, susidarant ledų sangrūdoms, kuris leido prognozuoti, kad potvynis bus neįprastai galingas.
• Apie balandžio 20 jau buvo susidariusios milžiniškos, apie 10 metrų aukščio ledo sangrūdos Vilniuje, kurios signalizavo, kad bus didelis potvynis, o vanduo jau sparčiai kilo
• Balandžio 21 naktį potvynis buvo pakilęs daugiau kaip 5 metrais virš įprasto vandens lygio ir daugiau kaip 3 metrais virš įprastų potvynių lygio. Vanduo užliejo ir nunešė kai kuriuos namus, kurie stovėjo per žemai palei upę. Miesto valdžia subūrė idiotų komisiją, kurios didžiausias sprendimas buvo, kad kovai prieš potvynį mieste reikia įvesti komendanto valandą.
• Balandžio 22 dieną vanduo pakilo beveik 7 metrais, atitinkamai išsiliejo ir Vilnelė, dėl ko paplovė Bekešo kalną, o nuo šio nuslinko milžiniška nuošliauža, kuri sudarė užtvanką jau Vilnelės upėje. Šioji užliejo Bernardinų sodą ir pasuko į šoną, buvusiąja vaga, kuri ėjo ten, kur dabar Barboros Radvilaitės gatvė.
• Balandžio 23 dieną žuvo du žmonės - keturmetis berniukas Charmas Chackielis ir jį gelbėti bandęs studentas Mieczyslawas Dordzikas
• Balandžio 24 dieną vandens lygis buvo virš 8 metrų aukščiau normos, buvo užlieti Katedros rūsiai
• Balandžio 25 buvo užlieti Vilniaus elektrinės transformatoriai, dėl ko visame mieste dingo elektra
• Balandžio 26 buvo pirmą kartą užfiksuotas vandens lygio mažėjimas, maždaug 5 centimetrais per valandą
• Balandžio 27 vandens lygis po truputį mažėjo toliau, nors potvynio užlieta zona vis dar buvo didelė
• Balandžio 28 vandens lygis jau buvo nukritęs virš pusantro metro nuo maksimalaus
• Balandžio 29 vandens lygis toliau krito, gyventojai pradėjo keltis atgal į namus, pumpuoti vandenį iš rūsių ir pan.
• Gegužės 6 vandens lygis Nėryje nukrito iki įprasto

Šiais laikais tas 1931 metų Vilniaus potvynis prisimenamas tik iš nuotraukų, kaip keistas nesusipratimas, tačiau nagrinėjant potvynio vyksmą, ypatingai ryškiai matosi didžiausia priežastis: potvynio įmanoma buvo išvengti, jei ne absurdiškas tuometės Vilniaus valdžios neveiksnumas ir nekompetencija. Kaip centrinė šitos katastrofos figūra - tai anuometis Vilniaus meras, anuomet tituluotas kaip Vilniaus prezidentas, Józef Folejewski, kuris buvo tiesiog neįgalus kažką nuspręsti. Kaip paskui paaiškėjo, anas buvo ne tik durnas, bet dar ir žulikas, nes 1932 kilo skandalas dėl korupcijos, perkant TOMMAK kompanijos autobusus, kur biznio dalininku buvo tas pats šitas meras. Negana to, šitas meras buvo toksai idiotas, kad būdamas tos TOMMAK kompanijos dalininku ir valdybos nariu, ir kartu Vilniaus meru, dar paskui viešai aiškino, kad nieko apie tą pirkimą nežinojęs. Tai jau po to skandalo, teko tam merui pasitraukti...

Taip kad moralė iš šitos istorijos tokia, kad nereikia duoti miesto valdyti žulikams ir durniams.