Gorbačiovo antialkoholinės reformos

Gorbačiovo antialkoholinės reformos buvo sugalvotos Michailo Gorbačiovo, siekiant suvaldyti absoliučiai neįtikėtinais mastais Sovietų Sąjungoje išplitusį alkoholizmą. Reformos tęsėsi kelerius metus, nebuvo sėkmingos ir galų gale baigėsi visišku fiasco.

Gorbačiovo pradėtos reformos labiausiai pagarsėjo klaikiu alkoholinių gėrimų deficitu, pigaus ir prasto samagono, techninio spirto bei visokių surogatinio alkoholio plitimu, o taip pat nepaprastai greitai išaugusiu toksikomanijų bei narkomanijų išplitimu bei su tuo susijusiu didžiuliu mirčių skaičiaus augimu. Antialkoholinės reformos nutrūko, kai subyrėjo SSRS.

Rusijoje po tų Gorbačiovo antialkoholinių reformų net ir vėliau buvo pastebimas nepaprastai aukštas mirtingumo didėjimas, kuris buvo slepiamas. Posovietinė statistika rodo, kad nuo 1990 iki 1994 metų Rusijoje mirčių skaičius 1000 gyventojų pakilo nuo 11 iki 15,5 žmonių per metus. Pagrindine kilimo priežastimi laikomas išplitęs ir nevaldomas surogatinio alkoholio vartojimas, atsiradęs kaip Gorbačiovo antialkoholinių reformų pasekmė.

Sovietų antialkoholinės kovos priešistorė

Rusijoje alkoholizmas išvis buvo labai sena bėda, tad antialkoholinės reformos buvo pradėtos dar Carinės Rusijos laikais, kai caras Nikolajus II 1914 metais buvo uždraudęs visus stipriuosius gėrimus. Po Spalio revoliucijos stipriųjų gėrimų draudimą pratęsė Vladimiras Leninas. Tas draudimas galiojo iki pat 1925 metų, kai buvo panaikintas, kadangi buvo tiesiog neefektyvus, apeinamas visokių samagono gamintojų ir dėl alkoholio surogatų plitimo sukeliantis masines mirtis.

Vėlesniais laikais, kad ir pašalinus draudimus, alkoholizmas Rusijoje konkrečiai ir SSRS bendrai plito ir didėjo, ilgainiui tapdamas tiesiog taip vadinamos rusiškos kultūros dalimi, kur tiesiog privaloma vartoti degtinę ir prisigerti. Ankstyvų stadijų alkoholizmas buvo tiesiog normalizuojamas ir skaitoma, kad čia tiesiog normalus elgesys, o nenormalus yra būtent alkoholio nevartojimas. Akivaizdu, kad prie tokių sąlygų alkoholizmo paplitimas tik augo.

Kaip rodo dabartiniai tyrimai, esminiu alkoholizmą SSRS kėlusiu faktoriumi buvo smurtinis, totalitarinis režimas, vykdęs masinę visuomenės traumatizaciją, o jau kaip tiesioginė traumatizavimo pasekmė plito ir alkoholizmas.

Reformų pradžią ir visą kovą prieš alkoholį dar apie kokius 196x metus pradėjo anų laikų KGB vadas, o paskui ir gensekas - toksai Jurijus Andropovas. Būtent jis sukūrė ir LTP sistemą - ši atsirado po to, kai Andropovas gavo vertinimus, jog didžiausią žalą visai sovietinei ekonomikai kelia ne vagystės, ne kyšininkavimas ir ne dar kokios nors blogybės, o tiesiog paprastas alkoholizmas, kuris išplitęs tiesiog iki neįtikėtinų mastų. Andropovas, kovodamas prieš alkoholizmą, įvedė LPT sistemą su prievartiniu alkoholikų hospitalizavimu į kalėjimo tipo "gydyklas", pavadintas LPT, o kad tai veiktų - įvedė ir blaivyklų sistemą su milicjai nustatomais alkoholikų prigaudymo planais bei tvarkas, pagal kurias draugiški teismai į tuos LPT siųsdavo išvis už ką papuola, jei tik žmogus bent kažkiek prisidirbdavo, pavartojęs alkoholinių gėrimų. O kad viskas veiktų dar efektyviau, Andropovas padidino ir degtinės kainas, ir pradėjo su KGB organizuoti sistemingus girtuoklių gaudymo reidus įvairiose įstaigose bei gamyklose.

Kad ir kaip Andropovas stengėsi, alkoholizmo plitimui jo priemonės nepadėjo, nes skaičiai rodė, kad alkoholis vartojamas vis plačiau (pvz., alkoholio pardavimai nuo 1960 iki 1979 išaugo keturgubai), įvairios alkoholinės psichozės (sunkaus alkoholizmo rodiklis) pasitaiko vis dažniau ir žodžiu, niekas nepadeda.

Taigi, kai į valdžią atėjo ir nauju genseku tapo Andropovo globotinis Michailas Gorbačiovas, tai šis reformas pradėjo vėl, iš naujo ir dar didesnes. Skirtingai nuo Andropovo, kuris skaitė, kad totaliniai draudimai arba sausas įstatymas negali būti efektyvus, Gorbačiovas nutarė, kad būtent sausas įstatymas čia ir padės, ir faktiškai jį įvedė - tiesa, su minimaliomios išimtimis ir sušvelnintą, pagal kurias buvo visgi galima įsigyti nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų pagal talonus.

Michailo Gorbačiovo antialkoholinių reformų esmė

Michailas Gorbačiovas 1985 metų vasarą pradėjo labai plačią, septynių punktų antialkoholinę kampaniją, labiausiai skirtą alkoholio prieinamumo mažinimui - t.y., kad būtų įvestos priemonės, kurios savo veikimu būtų artimos sausam įstatymui, tačiau visgi neturinčios sukelti tokių blogų pasekmių (bent taip buvo tikimasi).

Pirmi keturi punktai buvo visiškai ekonominiai:

• Buvo tiesiog drastiškai sumažinta įvairių alkoholinių gėrimų gamyba. Per pirmus metus stipriųjų gėrimų, kaip kad degtinė gamyba sumažėjo apie 30-40%, o brangesnių brendžių, kaip kad "konjako" gamyba sumažėjo apie 44%.
• Buvo įvesti dideli ribojimai alkoholio pardavimams, nustatyta, kad per mėnesį žmogus tegali įsigyti vos po kelis butelius gėrimų pagal specialiai išduodamus talonus. Buvo uždrausta pardavinėti alkoholį anksčiau, kaip 2 valanda dienos, stiprieji gėrimai buvo uždrausti restoranuose, o alkoholio vartojimo amžius buvo pakeltas nuo 18 iki 21 metų. Buvo uždrausta pardavinėti alkoholį parduotuvėse, valgyklose ar kitose vietose, kurios yra prie gamyklų, mokyklų, ligoninių, oro uostų ir pan.
• Buvo smarkiai pakeltos alkoholio kainos. Vien 1985 metais alkoholio kainos buvo padidintos 25%, ir tai nepaisant to, kad alkoholis jau ir taip buvo labai brangus dėl anksčiau vykusių Andropovo reformų.
• Buvo labai smarkiai padidintos įvairios bausmės už viešą pasirodymą girtam ar kitus su alkoholiu susijusius nusižengimus. Buvo įvestos baudos už pasirodymą darbe neblaiviam - už pavienį atvejį bauda siekė nuo ketvirtadalio iki pusės mėnesinio atlyginimo. Buvo įvestos kriminalinės bausmės už nelegalų alkoholio gaminimą.

Kiti trys punktai buvo susiję jau ne su pačiu alkoholiu, o su poveikiais per kitus galus:

• Buvo pradėta labai masyvi propagandinė kampanija, kur buvo visaip išjuokiami alkoholikai, smerkiamas alkoholio vartojimas ir taip toliau. Bet koks teigiamas alkoholio vartojimo atvaizdavimas buvo išvis uždraustas.
• Pradėta remti visokias alkoholio ir alkoholizmo alternatyvas - nurodyta visoms įstaigoms ir įmonėms užsiimndinėti visokiu sportu, įrenginėti laisvalaikio parkus ir sporto klubus, ir t.t., kad žmonės sportuotų, o ne gertų. Vietoje alkoholio vartojimo visur buvo nurodoma vartoti sultis ir pan. gėrimus. Tuo pačiu buvo sukurta blaivybės draugija, kuriai suteiktos gan didelės privilegijos - pvz., jos nariai galėdavo įsigyti deficitinių knygų, pvz., iš serijų Zenitas ar Drąsiųjų keliai.
• Girtuoklių baudimas per prievartinį gydymą LTP buvo pasunkintas iki to, kad galėtų tęstis iki 2 metų (su pilnu laisvės atėmimu visą gydymo laiką), o pačų LPT steigimas buvo labai smarkiai plečiamas.

Per reformą oficialūs alkoholio pardavimai krito labai smarkiai - nuo 1984 iki 1988 suminis kritimas buvo daugiau, kaip 50%. Tačiau nepaprastai išaugo visokio samagono gamyba, atsirado dichlofoso vartojimas, dėl kurio kilo dižiulė mirčių epidemija, labai smarkiai išplito įvairios narkomanijos ir toksikomanijos, taip pat labai išaugo įvairios nusikalstamos gaujos, užsiimdinėjusios nelegalia alkoholio gamyba ir prekyba.

Kaip parodė vėlesni metai, alkoholizmo skaičių Gorbačiovo kampanija išties sumažinti nesugebėjo, tačiau sukėlė labai didelį mirštamumo padidėjimą.