Milicija

Milicija - tai buvo tokia atseit teisėsauga sovietmečiu, tik kad visa kreiva, šluba ir perkreipta. Išsivystė milicija iš NKVD, kur vienu metu buvo ir paprasti gatvių tvarką prižiūrintys pareigūnai, ir kriminalistai, ir politinius persekiojimus vykdę saugumiečiai, ir visokie baudžiamieji daliniai, vykdę masines egzekucijas. Tai didelėje dalyje Lietuvos milicija buvo vadinama stribais, o kitoje dalyje - mentais.

Vėlesniais laikais, kai milicija buvo smarkiai atskirta nuo KGB sistemos, ji visvien geresnė nepasidarė, o ir sąryšiai išliko. Kaip pvz., ir Minsko aukštoji milicijos mokykla, ir Bartašiūnkė pakaitomis ruošdavo tai milicininkus, tai vidaus reikalų kariuomenės karininkus, tai KGB kadrus. Ir tie, ir anie, ir tretieji būdavo mokomi ne tiek teisės saugojimo, kiek nusikalstamo sovietų režimo palaikymo.

Vėlyvais SSRS laikais buvo atsiradęs konfliktas tarp milicijos ir KGB. Konflikto kulminacija buvo istorija apie tai, kaip Maskvoje metro plėšikavimais užsiimdinėję milicininkai užmušė kažkokį KGB karininką. Tai paskui prasidėjo visokių milicininkų gaudymai ir sodinimai į kalėjimus, o ir pats SSRS vidaus reikalų ministras kažkaip netyčia nusišovė. Vienok milicija nelabai tepasitvarkė ir taip ir liko korumpuota.

Begriūnant SSRS, milicija susibendravo su visokiomis nusikalstamomis gaujomis, tad galų gale išsiskirstė į dvi rūšis - parsidavusius mentus ir naivius bandytojus dirbti teisingumui. Iš pastarųjų Lietuvoje ilgainiui išsivystė policija, per dešimtmečius darbo užsitarnavusi visuomenės pagarbą.

Taigi, galima būtų sakyti, kad Milicija - iš jų evoliucionavo policija, o evoliucijos procese policijos pareigūnai per kokią tai protesto akciją nusimetė batus, siekdami parodyti, kad aprūpinimas prastas. Vienok per tą evoliuciją smarkiai pasikeitė policininkų supratimas apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, tad policija milicijos jau nebeprimena. Dabar policija - tai pareigūnai, kurie išties saugo visuomenę.