Dichlofosas

Dichlofosas - toksai insekticidas, jau tapęs tiesiog bendriniu pavadinimu, nes labai populiarus kadaise buvo, kai prie ruso buvo geriau. Anuomet kai Michailas Gorbačiovas per savo pradėtas antialkoholines reformas baisiai apribojo ir beveik visai uždraudė alkoholį, išradingi chroniai ėmė ieškot pakaitalų ir atrado, kad dichlofosas alkoholio poveikį sustiprina dešimteriopai - trumpas purkštelėjimas į butelį ir štai nuo butelio alaus gali apsinešti taip, kaip nuo butelio degtinės...

Vienok chroniai paprastai neįtardavo, kad apsinuodijimas dichlofosu, kaip ir kita fosforganika, gaunasi lėtinis - pavienė dozė iš organizmo tepasišalina per kelis mėnesius, o gan sunkus poveikis tęsiasi kelias savaites. Ir juo labiau neįtardavo, kad dėl būdingo lėto acetilcholinesterazės ardymo tasai apsinuodijimas po truputį paverčia chronių visišku paralitiku, negebančiu judėti. Kartais irgi pavienis dichlofoso pavartojimas per keletą dienų išsivystydavo į paprastą paralyžių. Dažniausiai visgi mirtis ištikdavo po kelių mėnesių ar net po metų nuo tokio piktnaudžiavimo pradžios - būtent dėl to alkoholikai ilgai galvodavo, kad nieko čia jiems tas dichlofosas nekenkia (ypač jei vartojamas nedažnai, pvz., kartą per savaitę ar per mėnesį), o esą tas dichlofosas šitaip tik palengvina prisigėrimą. Tačiau taip vis besitęsiantis lėtinis apsinuodijimas visada baigdavosi sunkiais sutrikimais - paralyžiumi, o paskui ir mirtimi. Štai taip lietuviškas ligonines ir užplūdo alkoholikai.

Ale vėliau, per keletą metų gavosi taip, kad fosforganiką mėgę chroniai po truputį nuo to dichlofoso išmirė, tai taip ilgainiui tų dichlofoso vartotojų ir neliko.

Vertinant visą Gorbačiovo antialkoholinių reformų metu prasidėjusią mirčių epidemiją, dichlofosas matomai gali pretenduoti į pirmą vietą pagal tai, kiek nuo jo žmonių numirė. Kitą vertus, tikslių skaičių čia gauti niekam nepavyktų, nes sovietmečiu tokie dalykai būdavo smarkiai įslaptinamais.

Liaudies ūkyje gi dichlofosas vartojamas būdavo visokioms musėms, blakėms ir tarakonams nuodyti, ale kad tarakonai stipdavo prastai, užtat žmonės, kambarius gerai papurškę, paskui gerai pravėdinę ir naktį ten pamiegoję, atsikeldavo su visais intoksikacijos požymiais: susiaurėjusiais akių vyzždiais, skausmingu akių jautrumu šviesai, konvulsyviais judesiais ir taip toliau. O kartais būdavo, kad ir neatsikeldavo, tai paskui keliaudavo į ligoninę paralyžiaus gydytis.