Šached

Šached arba Geran - Irane sukurta ir ten pat bei Rusijoje tobulinama ir gaminama dronų serija, labiausiai pagarsėjusi dėl itin masyvaus panaudojimo Rusijos-Ukrainos kare. Pradžioje sukurti kaip itin prastas, nekokybiškas pakaitalas sparnuotosioms raketoms, ilgainiui išsivystė iki gan pavojingo ir sunkokai numušamo ginklo. Šached dronų tobulinimą labiausiai nulėmė jų naudojimas didžiuliais kiekiais prieš Ukrainoje esančius objektus.

Šached dronų pavadinimas yra šachedų garbei - taip vadinami bepročiai islamistai, kovoję už ajatolų režimą Irane ir labiausiai pagarsėję savižudžių išminuotojų būriais per Irako-Irano karą.

Rusiški Šached dronai - Geran

Rusijoje oficialiai Šached dronai yra vadinami Geran, naudojimo pradžioje Rusija kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su Iranu ar juolab iranietišką dronų kilmę, nors pirmos didelės serijos net ir gaminamos buvo Irane, o tik vėliau pradėtos klonuoti Rusijoje.

Rusijoje išskiriami keli labiausiai paplitę Šached modeliai:

• Geran-1 aka Shahed-131 - originalus maždaug apie 2018 metus Irane sukurtas ir gamintas dronas. Bendra drono masė apie 135kg, ilgis 2,6m, sparno plotis - 2,2m, kovinio užtaiso masė apie 15kg, skrydžio nuotolis iki 900km
• Geran-2 aka Shahed-136 - smarkiai patobulintas, 2020 sukurtas, o vėliau kartu su Rusija tobulintas ir daugiausiai Rusijoje gaminamas dronas. Bendra masė apie 200kg, ilgis 3,5m, sparno plotis 2,5m, kovinio užtaiso masė 52 arba 90kg, skridimo nuotolis 2500km (su 52kg galvute) arba 1000km (su 90kg galvute).
• Geran-3 aka Shahed-238 - irgi Irane matyt sukurtas modelis, pradėtas naudoti 2023, turintis gana neaiškias charakteristikas, iš kurių svarbiausia - turboreaktyvinis variklis. Irano teigimu, pasiekia apie 500km/h greitį, rusų teigimu - apie 800km/h, tačiau spėjamai turi vos apie kelių šimtų kilomterų veikimo nuotolį ir mažą užtaisą
• Geran-4 - duomenų nėra, galimai tai buvo kodas, panaudotas Gerbera dronams
• Geran-5 - greičiausiai Rusijoje sukurtas ir 2026 išbandytas dronas, turintis 90kg galvutę, apie 1000km skridimo nuotolį, pritaikytas paleidimui iš oro, turintis kinietišką reaktyvinį variklį. Dronas yra 6 metrų ilgio ir turi 5,5 pločio sparną, savo savybėmis artimesnis sparnuotosioms raketoms.

Nepaisant bandymų smarkiau kažką patobulinti, pagrindiniu rusų kare naudojamu modeliu lieka Geran-2, o naujesnė rusiška kūryba nepasiteisina dėl labai užkylančios kainos.

Visi šie dronai turi daug smulkesnių modifikacijų, kurios skirtos pagrindinai keliems tikslams:

• Stabilensnei navigacijai, kai vyksta GPS trukdymai
• Sunkesniam dronų aptikimui radarais
• Pigesnei ir kartu geresnei drono konstrukcijai

Pamėgdžiojant šių dronų konstrukciją buvo sukurtas ir gerokai supaprastintas, mažesnes galimybes turintis, tačiau jau realiai rusiškas dronas Gerbera, naudojamas pagrindinai žvalgybai ir radioelektroninei kovai, palaikant Šached dronų atakas.

Šached dronų istorija

Nors daugelis įsivaizduoja, kad šitie dronai buvo sukurti Irane, išies tai ne visai tiesa. Tiesiog Iranas kadaise nusipirko Pietų Afrikos kompanijos Denel Dynamics aka Kentron sukurto drono ARD-10 licenciją. Tasai dronas buvo skirtas radarų paieškai ir sunaikinimui, kaip naujos kartos įrenginys, skirtas tam atvejui, jei vyks karo Angoloje tęsinys, kur SSRS buvo pristačiusi belenkiek priešlėktuvinės gynybos. Drono neprireikė, tačiau aparatas gavosi gerai atidirbtas, tad licenciją pirmiausiai nusipirko Izraelis, kuris tą aparatą dar kiek patobulino, o taip gavosi IAI Harpy dronas, o paskui licencija parduota ir Iranui.

Iranas, tobulindamas ir perdirbinėdamas ARD-10 dronus, sukūrė savo Shahed-131 ir Shahed-136 aparatus.

Bet ir Kentron ARD-10 nebuvo per daug originalus - tai buvo nuo vokiečių nusižiūrėtas (ir spėjamai su tų pat vokiečių pagalba padarytas) dronas. Gi vokiečiai buvo sukūrę tokius DAR - Die Drohne Anti-Radar dronus, kurių tikslas buvo skraidyti, ieškant radarų signalų, o juos aptikus - savaime nusitaikyti ir tuos radarus sunaikinti. Dronai buvo ir savo paskirtimi, ir konstrukcija visai artimi tiems vėlesniems ARD-10, tad klausimų, kas nuo ko nusižiūrėjo, čia nelabai kyla.

Bet net ir vokiečių ARD-10 nebuvo per daug originalūs - sukurti, nusižiūrėjus į populiarius britiškus Target Technology firmos Banshee dronus. Šie buvo gaminami kaip taikiniai, skirti priešlėktuvinės gynybos mokymams, tačiau labai pasiteisinę ir dėl to išplitę per keliasdešimt įvairių pasaulio valstybių, įskaitant ir tą pačią Vokietiją. Vienas iš įvairių dronų buvo toksai Meggitt Banshee, turėjęs labai panašią konstrukciją - vidaus degimo variklį, delta sparną ir sparno galuose esančius stabilizatorius. Štai nuo šito drono nusižiūrėjo vokiečiai, nuo vokiečių - PAR, o tada jau Iranas ir Rusija.

Toksai gaunasi paradoksas, kad anuo metu, 198x metais, Vakarų šalys tų dronų niekas neįvertino ir laikė juos atsilikusia technologija, todėl ir nevystė. O tik per Rusijos-Ukrainos karą paaiškėjo esminis šitų dronų pliusas - jie tokie pigūs, kad priemonės jiems numušti kainuoja dešimtis ar šimtus kartų brangiau, nei šitie patys dronai. Taigi, efektyviausias ginklas, kokį tik galima sugalvoti, išties buvo nubrokytas Vokietijos ir Anglijos keliais dešimtmečiais anksčiau.

Gi dabar jau JAV, remdamasi numuštų rusiškų Šached dronų pavyzdžiais, sukūrė savo variantą - vadinasi LUCAS - "Low-cost Uncrewed Combat Attack System".