Sparnuotoji raketa

Sparnuotoji raketa - toksai skraidantis aparatas, savo paprasčiausia esme - bomba su sparnais ir varikliu, skrendanti tam tikru maršrutu į taikinį. Skirtingai nuo balistinės raketos, sparnuotoji raketa skrenda ne balistine trajektorija (t.y., kaip iššautas pabūklo sviedinys), o pagal maršrutą, kuris į ją įvestas. Net jei maršrutas yra tiesinis, visvien, jis turi tam tikrą pradžią, skrydžio laiką, atstumą, kryptį ir pabaigą - t.y., būtent maršrutą.

Pirmos praktiniame kare naudotos sparnuotosios raketos buvo vokiškos V-1, turėjusios pulsuojančius reaktyvinius variklius. Raketų taiklumas buvo kraštutinai prastas, tačiau savikaina buvo irgi labai maža, tuo tarpu nešamo krovinio (užtaiso) masė - gana didelė, skrydžio atstumas - irgi kaip tam laikui labai nemažas - apie 100km. Tokias raketas naudoję vokiečiai padarė stiprų įspūdį prieš juos kariavusioms šalims, tad pastarosios ėmė kurti nuosavus raketų variantus.

Vienu metu sparnuotosios raketos buvo vertinamos kaip priemonė nugabenti branduolinį ginklą iki pat taikinio taip, kad bombonešis išvengtų itin tankios priešlėktuvinės gynybos, esančios aplinkui miestus. Tokios raketos, kurtos maždaug apie kokius 1960 metus, dažniausiai turėdavo labai nedidelį skridimo nuotolį - apie 100km, tačiau neretai skrisdavo viršgarsiniu greičiu.

Vėliau, vystantis priešlėktuvinei gynybai, ankstyvojo įspėjimo lėktuvams ir naikintuvams, bombonešiams pasidarė neįmanoma priskristi iki tokio mažo atstumo, kaip 100km, tad atsirado poreikis raketų nuotoliui didinti. Taigi, maždaug nuo 1970 prasidėjo juntamas perėjimas - pradėtos kurti raketos, kurios skristų itin toli, apie tūkstantį kilometrų ar daugiau, kartu skrisdamos itin žemai, dėl ko būtų sunkiau aptinkamos radarų.

Dauguma šiuolaikinių sparnuotųjų raketų yra ikigarsinės, nes vos kokiais 20% mažesnis (ikigarsinis) skrydžio greitis žemame aukštyje leidžia skrydžio nuotolį padidinti bent kelis kartus. Bene žinomiausios iš modernių sparnuotųjų raketų - tai amerikietiškos Tomahawk ir AGM-86.

Sparnuotųjų raketų pavadinimo kilmė

Pavadinimas "sparnuotoji raketa" kilęs čia nuo to, kad nemažai ankstyvų tokio tipo įrenginių turėjo raketinius variklius, t.y., buvo raketos, tačiau kartu turėjo ir sparnus. Pati pirma kare naudota tokia raketa buvo vokiška V-1, turėjusi ne raketinį, o pulsuojantį reaktyvinį variklį. Vokietijoje oficialiai ji buvo vadinama "Flügelbombe" - t.y., "sparnuotoji bomba". Neaišku kuriuo metu atsirado vokiškas pavadinimas "Flügelrakete", t.y., "sparnuotoji raketa", bet panašu, kad šitas pavadinimas pradėtas naudoti jau pasibaigus II Pasauliniam karui. Šitas pavadinimas greičiausiai buvo naudojamas vokiečių inžinierių, išvežtų į SSRS, kur jie apie dešimtmetį po karo turėjo dirbti sovietams. Greičiausiai tada atsirado ir rusiškas variantas - "krylataja rakieta". Dar paskui šitas pavadinimas tiesioginio vertimo būdu buvo perkeltas ir į lietuvių kalbą.

Tuo tarpu angliškas pavadinimas "Cruise missile" yra susijęs su tuo, kad raketa skrenda ne balistine trajektorija, o pagal nustatytą maršrutą - t.y., kaip ir keliaujanti raketa. Iš to kilęs ir modernus vokiškas pavadinimas "Marschflugkörper". Lietuviško analogo šiam pavadinimui bent jau kol kas, deja, nėra.