Budapešto memorandumas

Budapešto memorandumas - tarptautinė sutartis dėl Ukrainos branduolinio nusiginklavimo, pasirašyta 1994 metų gruodžio 5 dieną. Budapešto memorandumo esmė buvo ta, kad Ukraina atsisako savo branduolinio ginklo, o taip pat to ginklo pernešimo priemonių - visų branduolinį ginklą galinčių nešti raketų ir lėktuvų. Memorandumas buvo pasirašytas Budapešte, Vengrijoje.

Visos tos branduolinio ginklo gabenimo priemonės arba perduodamos Rusijai, arba sunaikinamos, tuo tarpu pats branduolinis ginklas perduodamas Rusijai.

Mainais į branduolinio ginklo atsisakymą saugumo ir teritorinio neliečiamumo garantijas Ukrainai garantavo Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė. Šios šalys įsipareigojo imtis veiksmų, jei Ukrainai teks gintis nuo agresijos. Papildomai prie sutarties prisidėjo ir paskirai įsipareigojo Kinija ir Prancūzija.

Ukraina iki šio memorandumo pasirašymo buvo trečia pagal branduolinių ginklų kiekį valstybė pasaulyje, turėjo maždaug 1900 strateginių (t.y., didelės galios) branduolinių bombų, 176 tarpžemynines balistines raketas (130 SS-19 ir 46 SS-24) ir 44 strateginius bombonešius. Taip pat Ukraina turėjo, skirtingomis žiniomis (iki šiol oficialiai įslaptinta) nuo 2650 iki 4200 taktinių branduolinių bombų. Taigi, pagal ginkluotės kiekį Ukraina buvo ne šiaip sau trečia branduolinį valstybė, o buvo galingesnė, negu Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija kartu sudėjus.

Po memorandumo pasirašymo per porą metų Ukraina perdavė visus branduolinius ginklus Rusijai, o kitą, branduolinio ginklo nešimui reikalingą ginkluotę - dalinai perdavė ar išmainė, o kas liko - sunaikino pati. Ir taip ir liko su popierinėmis garantijomis.

Rusija savo garantijas pirmą kartą pažeidė jau 2003 metais, bandydama užgrobti Tuzlos salą, esančią Kerčės sąsiauryje. Visiškai atvirai ir grubiai Rusija pažeidė savo įsipareigojimus 2014 metais, užgrobdama Krymą ir dalį Donbaso. O jau 2022 metais Rusija pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą.

Atviriausiai pagalbą Ukrainai suteikė Didžioji Britanija ir jos sandraugos dalyvė Kanada. Gana nemažai pagalbos per pirmus porą metų suteikė ir JAV bei Prancūzija. Tuo tarpu Kinija vaizdavo išvis nieko neatsimenančią apie nieką, o Rusija išvis aiškino, kad čia ne karas, o neaišku kas. O Vengrija, kur buvo pasirašinėjamas tas memorandumas, prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui, pati tapo išvis visai atvira Rusijos rėmėja.

Bendrai tai moralas iš šito memorandumo toks, kad politikams niekas netrukdo pasirašinėti sutartis, bet jokios sutartys dar negarantuoja, kad jų bus laikomasi. Todėl geriau ginkluotis patiems.