Lenkų deportacija

Lenkų deportacija - tai tie lenkų tautybės žmonių trėmimai į Lenkiją, kurie prasidėjo apie vėlyvus 1944 metus ir tęsėsi maždaug iki 1945 vidurio. Per juos iš Lietuvos buvo ištremta maždaug pusė lenkų tautybės žmonių.

Respublikų susitarimai arba Układy republikańskie - 1944 metais rugsėjo 22 dieną pasirašytos sutartys tarp neteisėtos marionetinės Lenkijos valdžios, vadintos "Polski Komitet Wyzwolenia Narodowego" ir kelių sovietinių respublikų, konkrečiau - Ukrainos, Baltarusijos ir LTSR, kurios irgi buvo atstovaujamos neteisėtų marionetinių vyriausybių.

Pagal sutartis iš SSRS užgrobtų Lenkijos teritorijų, o taip pat iš Lietuvos turėjo būti deportuojami ir per prievartą išvežami visi asmenys, kurie turėjo Lenkijos pilietybę ir pagal tautybę buvo lenkai arba žydai.

Per šią akciją iš Lietuvos buvo suregistruota ir numatoma išvežti apie 376 tūkstančius lenkų ir žydų. Išvežta 148 tūkstančiai žmonių, absoliuti dauguma - lenkai, nes žydų buvo beveik nelikę. Dalis gyventojų, daugiausiai kaimuose, buvo palikti, baiminantis, kad neliks kas dirba žemę. Iš kaimų buvo išvežami daugiau inteligentai, tie, kas gali palaikyti lenkų kultūrą, tuo tarpu iš Vilniaus trėmimai buvo vykdomi gan nuosekliai, be pasirinkimo.

Ištremiamiems žmonėms buvo draudžiama imti bet kokį turtą, įskaitant ir pinigus, praktiškai buvo leidžiama paimti tik drabužius ir vieną-kitą gyvulį. Trėmimai dokumentuose buvo vadinami "evakuacija" ir panašiais eufemizmais, kad viskas atrodytų padoriau.

Vykdytų trėmimų periode NKVD persekiojo ir naikino lenkų aktyvistus, kurie galėtų tiems trėmimams pasipriešinti. Kaip ir kovoje prieš lietuvių aktyvistus, NKVD metodai buvo paprasti - žiaurūs kankinimai ir žudymai.