Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Dzeržinskiečiai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
10:29, 21 sausio 2014 versija, sukurta Fandorina (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Jaunieji dzeržinskiečiai, dažniausiai anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, tokio Felikso Dzeržinskio garbei tiesiog būdavo vadinami kaip dzeržinskiečiai, o neretai tiesiog kaip montanos. Išties gi dzeržinskiečiai - tokie pacukai, kurie būdavo auginami prie milicijos, specialiai tam, kad užpuldinėtų valdžiai netinkamus, visokius ideologiškai svetimus elementus. Buvo prižiūrimi KGB, bet oficialiai prirašomi prie tokių būrelių, kurie prie milicijos skyrių.

Paprastai dzeržinskiečių veikla būdavo paprasta: kokie nors mentai nurodydavo su kuo reikia sukelti muštynes, tai prie tų ir prisikabindavo tie dzeržinskiečiai ir pradėdavo muštis. O paskui prisistatydavo milicija ir suimdavo už muštynes tuos, ką tie patys dzeržinskiečiai užpuolė. Tai labiausiai nuo šito anais laikais kentėdavo visokie pankai ir metalistai.

Vienok metalistai vėliau atrado, kad labai gerai yra patiems visokius panašius užpuldinėti, kur nors kitur gatvėje sutikus: tiesiog prieini ir nieko neklausinėjęs tokiam varai per snukį su kastetu, kad iškristų. O paskui dar pašokinėji ant tokio, kad neatsikeltų. Tokia pedagogika daugelį dzeržinskiečių paveikdavo taip teigiamai, kad ilgainiui jie metalistų imdavo vengti netgi tada, kai kokie nors mentai jiems nurodydavo ką nors užpult.

Paprastai didesne dalimi tie dzeržinskiečiai būdavo visai jaunimėlis, bet beveik visi - rusakalbiai, neretai iš visokių karininkų šeimų, komsomolo dalyviai, iš visokių profkių ir panašiai, už savo veiklą gaunantys visokias lengvatas bei stogavimą iš milicijos.

Pagrindiniai privalumai čia būdavo tokie, kad tapęs dzeržinskiečiu, galėdavai gauti geresnį paskyrimą armijoje ar paskyrimą į aukštąją mokyklą, kur išvis kariuomenės išvengtum. Negana to, prisidėdavo ir galimybės kartais nusipirkti geresnių šmutkių, bet gi svarbiausias dalykas tai buvo visai paprastas: milicija tokių negaudydavo už visokius chuliganiškus nusikaltimus, tai šie galėdavo užsiimti kokiais nors plėšimais, o dar dažniau - prekiaudavo palei visokius klubus alkoholiu, prostitutėmis beigi narkotikais.

Dažniausiai liaudyje tie dzeržinskiečiai būdavo vadinami kaip montanos, nes labai mėgdavo Montana džinsus. Vienok gi reikia čia pasakyti, kad ne visi montanos būdavo dzeržinskiečiais, nes tuos pat montana džinsus neretai nešiodavo ir SSRS karininkų atžalos, visokie KGB veikėjai, šiaip mažorai ir panašūs.

Kai ėmė byrėti SSRS, tai jaunieji dzeržinskiečiai nunyko, nors ir bandyta juos naudoti provokacijoms prieš Sąjūdį, kartu su visokiomis Jedinstvo ir panašiomis grupelėmis. Visgi panašūs tipai išliko Rusijoje, kur ilgainiui iš tokių susidarė organizacija Naši, o panašesniu pavidalu kaip senais laikais - liko Ukrainoje, kur dabar jie liaudyje vadinami kaip tituškos.