899
pakeitimai
Dvylika kėdžių: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą. | '''Dvylika kėdžių''' arba '''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą. | ||
Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas. | Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas. | ||
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka. | Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka. | ||
Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista. | Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti, išvis iš visur pašalinant. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista, o vėliau išversta ir į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. | ||
Knygą išleidęs redaktorius ir leidėjas Vladimiras Narbutas jau tais | Knygą [[1928]] išleidęs redaktorius ir leidėjas Vladimiras Narbutas jau tais pačiais metais už tai buvo nušalintas iš visų pareigų, o dar vėliau buvo suimtas, paskelbtas kaip [[liaudies priešas]], išsiųstas į [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]] Kolymoje, o dar paskui sušaudytas. | ||
Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą. | Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą. | ||
Vėlyvesniu sovietmečiu pagal knygą buvo pastatyti du sovietiniai filmai apie dvyliką kėdžių (vienas - dviejų serijų, kitas - keturių serijų), ir abu susilaukė labai didelio populiarumo. Vėliau daugelis personažų ir posakių iš filmo tapo sovietinės liaudies kūrybos dalimi. | |||
[[Category:Literatūra]] | [[Category:Literatūra]] | ||