Kafyrai

Kafyras arba kafiras (iš arabų kalbos "كافر" - Kafir) - toksai įžeidžiamas žodis, vartojamas visokių musulmonų, kai norima įžeisti kokį nors kitą žmogų. Pas arabus pažodžiui reiškia į žemę pasodintas sėklas ir tuos, kas nuslepia tiesą. Pagal šiuolaikinę prasmę "kafir" arba "kaffir" reiškia netikintį, išdaviką, tiesos atmetėją, nedėkingą ir panašiai. Arabų kalboje žodis yra laikomas kraštutiniu įžeidimu, o žmonės, kurie vadinami kafyrais - laikomi nepilnaverčiais visuomenės nariais, kurie neturi teisės egzistuoti.

Vienaip ar kitaip kafyrams priskriamos įvairios nuodėmės, kurios Korane vadinamos kufr, o būtent su tuo žodžiu "kufr" irgi siejama žodžio "kafir" etimologija.

Pietinėse Afrikos valstybėse, kur baltaodžiai musulmonai itin sunkiai susidurdavo su juodaodžiais pagonimis, pavadinimas "kaffir" gavo ypatingai sunkaus įžeidimo pobūdį - jei žmogus pavadinamas tokiu žodžiu, tai reiškia tuo pačiu ir sakymą, kad jis yra išvis ne žmogus, ir neretai netgi grasinimą nužudyti. Terminas įsitvirtino ir itn įžeidžiamą prasmę įgavo XIXa., kai tokiose valstybėse kaip Zanzibaras, vis dar vyko vergų gaudymas ir prekyba. Vergais būdavo verčiami būtent tie, kas neatitiko islamiško supratimo - t.y., juodaodžiai pagonys, kurie ir vadinti kafyrais.

Nors britai XIXa. vergų prekybą galų gale išnaikino, vietinių baltųjų musulmonų ir juodųjų aborigenų priešprieša liko itin didelė, o ją dar palaikė ir vėliau ilgai besitęsęs aparteidas. Taigi, dabar daugelyje pietinių Afrikos šalių, pvz., PAR, vien už žodžio "kafir" pasakymą galima išsyk sėsti už grotų.

Kafyrai ir jų skirstymas islamo religijoje

Daugelis imamų smarkiai tyrinėja įvairius kafyrus ir juos klasifikuoja, itin išskirdami tuos, kas kaip nors neigia tiesą (kitaip tariant Korane teigiamus dalykus), arba apsimetinėja, kad priima tiesą, bet realiai tai ją neigia. Visi tokie netikšos turi būti sunaikinti.

Pirmiausiai išskiriamos dvi didžiausios kafyrų grupės - stabmeldžiai arba politeistai ir knygos žmonės - t.y., tie, kas Bibliją laiko šventa knyga. Stabmeldžiai yra laikomi visiškai niekam netikusiais, tuo tarpu knygos žmonės laikomi bent jau kažkiek taisyklių besilaikantys netikšos, kuriems tam tikromis sąlygomis galima leisti gyvuoti Islamo valstybėse, pvz., jei jie už savo netinkamumą mokės papildomus mokesčius, bus apriboti teisėse ir panašiai.

Teisybės dėlei čia reikia pasakyti, kad tarp įvairiarūšių islamistų o ir tarp šiaip musulmonų seniai vyksta ginčas, ar krikščionybė bendrai ir ypač katalikybė konkrečiai nėra politeizmas ir stabmeldystė. Ir dar teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagal kai kuriuos islamistinius ideologus, nors žydai ir esantys seniausia Biblijoje aprašyta tauta ir knygos tauta, jie esantys blogesni už visus. Taip pat ir krikščionys yra blogesni už kitus, nes jiems jau buvo duotos tikėjimo tiesos, todėl jie pirmieji turėjo tapti musulmonais, o netapo. Vadinasi yra netikėliai. Taip kad žodžiu, kaip ten bežiūrėsim, vertinimų visokių galima atrasti.

Knygos žmonės

Knygos žmonės - tai tie, kurie tiki Biblija ir Evangelijomis. Šitie laikomi, vieną vertus, kaip ir geresniais už kitus netikėlius, nes laikosi daugelio tikėjimo tiesų, teisingų papročių ir panašiai. Kitą vertus, laikosi ne visų dalykų, nes ignoruoja Koraną, o ir šiaip, kai Mahometas skleidė savo tikėjimo tiesas, tai šitie jau dalį tų tiesų žinojo, todėl turėjo pirmieji eiti už Mahometą ir tapti musulmonais. Tačiau nėjo ir netapo, todėl nusižengė ir yra itin nuodėmingi ir blogi kafirai.

Kai kurie iš islamo teologų aiškina, kad krikščionybė yra blogiausia iš visų įmanomų nuodėmių, nes tai yra širk, t.y., vienintelė nuodėmė, už kurią Alachas neatleidžia.

Mušrikunai

Visokie pagonys, politeistai ir stabmeldžiai. Mušrikuno pavadinimas kilęs nuo arabiško žodžio, reiškiančio daugdievystę - tai reiškia žmones, kurie sako, kad kitos dievybės, dievai, žmonės ar dar kas nors gali būti kartu su Alachu ir priimami ar garbinami kartu su Alachu. Pagal islamą tai laikoma didžiausia įmanoma nuodėme, nes pirmoji ir svarbiausioji tikėjimo tiesa yra ta, kad Alachas yra Dievas ir jis yra vienas - t.y., "nėra kitų dievų, išskyrus Alachą".

Senoviniais laikais islamo vertinimas tokioms religijoms buvo labai paprastas: arba konvertuojiesi į islamą, arba turi būti užmuštas. Tą tiesiogiai įvardino kardo posmas arba Korano devintosios suros penktasis posmas, kurio vertimas gaunasi apytiksliai toksai:

"Po to, kai šventi mėnesiai pasibaigs, žudyk pagonis visur, kur tik juos rasi, imk juos nelaisvėn, apsiaustin, ir lauk jų kiekvieną dieną. Bet jei jie atgailaus, melsis ir mokės mokesčius, tai leisk būti jiems laisvais. Nes Alachas yra viską atleidžiantis, pats gailestingiausias."

Tradiciškai mušrikunams priskiriamos visos religijos, išskyrus judaizmą ir krikščionybę, tačiau kai kurios iš tų religijų dėl grynai istorinių priežasčių laikomos tokiomis, su kuriomis galima sugyventi. Praktikoje tai reiškia, kad kuriose nors šalyse islamistams nors nepavyko nei sukonvertuoti visų į islamą, nei išnaikinti, taip kad teko susitaikyti, kad kitos religijos yra ir viskas. Taigi, tam tikrose vietovėse, kur nėra ką daryt, islamas sugyvena su tokiomis religijomis, kaip budizmas, induizmas, konfucianizmas, šintoizmas, sikchizmas ar netgi išvis kokie nors vietiniai stabmeldiški papročiai.

Muahidai arba dhimiai

Dar pagal kitą skirstymą būna išskiriami muahidai arba dhimiai, kurių esmė - kad jie nėra musulmonai, todėl gali nesimelsti pagal musulmonų papročius, tačiau už tai privalo mokėti papildomus mokesčius. Pati islamo valstybė, kuri tą reguliuoja, paskelbia, kad tam tikros žmonių grupės yra nežudomos ir negalima jų skriausti, plėšti ir taip toliau, bet kartu teisių tokios grupės irgi nelabai turi. Tai štai tokia tipo religinė tolerancija gaunasi.

Skirtingose šalyse muahidams priskiriamos skirtingos religijos, tad gali būti, kad vienoje valstybėje kažkurią religiją leis, bet kitoje valstybėje už ją gali ir užmušti. Tarp religijų kurios tam tikromis sąlygomis gauna teisę egzistuoti bent jau kai kuriose musulmoniškose valstybėse, yra krikščionybė, induizmas, judaizmas, zoroastrizmas, gnosticizmas ar kitos kai kurios lokalios tūkstančius metų egzistuojančios religinės grupės.

Takfyrai

Takfyrai arba takfirai - tai visokie nusidėję musulmonai, kurie prarado teisę vadintis musulmonais, o todėl tapo kafyrais. Tai tokie kafyrai yra nusidėjėliai ir netikę. O bet tačiau, jei musulmonas kitą musulmoną apkaltina taip, kad anas tampa kafyru, tai tas apkaltinęs, jei tik bent per kažkur paskui įrodoma, kad apkaltino neteisingai, pats tampa kafyru, o tiksliau takfyru.

Tai dar čia reikia pridėti, kad pvz., vahabitai kažkadaise apkaltino vos ne visus išeilės, kad tie visi esantys netikšos, taip kad ir takfyrai. O labiausiai takfyrai yra visokie šiitai, nes pas juos ajatolos yra prilyginami Alachui.

Kai kurie iš islamizmo lyderių, visokie ten ajatolos ir panašiai aiškina, kad jei kažkas paskelbiamas takfyru, tai reiškia, kad kiekvieno musulmono pareiga yra tokius takfyrus nužudyti.

Murtadai

Murtadai - tai tie, kas buvo musulmonai, tačiau atsisakė šito tikėjimo ir daugiau musulmonais nebebėra. Tai tokie pagal daugelį visokių aiškintojų nusipelno tiktai mirties ir teisės gyventi neturi.

Tiesiog pagal islamą jau geriau būt išmestam iš tikėjimo, negu pačiam atsisakyt.

Murtadams dar būna priskiriami ir ateistai, nes šie patys savanoriškai atsisakė tikėjimo iš principo ir yra blogesni už visus.