Tropas

Tropas - tai toksai kalbinis-literatūrinis reiškinys, kuris kažką neša savyje daugiau, nei šiaip tik save patį - bet ir kokį tai šablonišką, pakankamai daugeliui aiškų ir akivaizdų suvokimą, kad kažkas yra kažkas. Žodžiu, tokia kaip ir sąvoka, bet kiek kultūriškesnė ir platesnė, nei šiaip koks nors žodis ar ženklas su prasme. Savo esme tropas panašus į kokią nors metaforą, tiktai tiek įprastą, kad tapusią kokia tai tiesiog savaimine, ir nebūtinai kažką labai gilaus reiškiančią. Paprastai tropas

Tropas - tai tam tikras personažas, ženklas ar netgi kartais ištisas kompaktiškas siužetas, kuris neturi pilno savarankiško pasakojimo, bet jis yra diskurso ar naratyvo dalis, bet gerokai didesnė, nei paskiras koks nors žodis ar frazė. Skaitosi, kad semiotikoje tropai gali būti išskirti į tam tikrą aukštesnį lygmenį, nei paprasti ženklai, nes sudaro daug svaresnį pasakojimo elementą, nei įprasti pasakojimai.

Čia keletas tipiškų tropų pavyzdžių, kurie pasireiškia, kaip tipiški perosnažai ar tai greičiau išvis kokie tai tipažai:

• Blondinė - išsyk įsivaizduojama, kaip personažas, kuris gražus, kvailokas, linksmas, žaismingas, nerūpestingas ir taip toliau
• Femme fatale - tokia moteris, kuri tamsiaplaukė, tamsių akių, labai gili ir ilgesingu žvilgsniu, būtinai kažką pražudys
• Išrinktasis - toksai, kuriam tenka likimas padaryti kažkokį žygdarbį, kad išgelbėtų visuomenę
• Antiherojus - toksai, kuris visaip blogas ir nusikaltėliškas
• Išminčius - toksai, kuris nelabai dalyvauja veiksme, bet duoda kokius nors gerus patarimus ar šiaip kažką tenai pagloboja
• Valdovas - turi labai didelę galią, bet nebūtinai pakankamai išminties, todėl kartais daro klaidingus sprendimus
• Kekšė - merga, kuri yra pasileidusi ir savo ar ne savo noru, tuo pačiu dar ir išdavikė
• Išprotėjęs mokslininkas - toksai, kuris kažką visaip prikuria ir prikuria, genialus ir kartu nesąmoningas, neadekvatus
• Blogas berniukas - nebūtinai labai blogas, bet paaugliško tipo gaujos vedlys, bandantis būti aukščiau kitų ir kitus dūchinti

Būdinga, kad kuo filmas ar knyga yra bukesnė, popsiškesnė ir skirta durnesnei auditorijai, tuo tenai tropai yra ryškesni ir siauresni. Kraštutinai ryškūs tropai būna visokiuose komiksuose.

Savo laiku daugelį tropų smarkiai tyrinėjo toksai Carl Gustav Jung, kuris atrado, kad daugybė visokių personažų yra ne šiaip sau tipiški, bet dar ir atspindintys kai kuriuos mūsų žmogiško gyvenimo etapus (nes tipiškas gyvenimas - tai pasakojimas, kur žmogus gimsta, auga, susituokia, augina vaikus, susensta ir numiršta). Ir negana to, tokie įsivaizdavimai būna dar ir įgimti, nes biologiškai reguliuoja mūsų psichiką taip, kad galėtume išgyventi ir pasidauginti. Tai tokius ypatingai įgimtus ir šiaip giluminius atvejus jis pavadino archetipais. Apie tų archetipų sąveikas ir istorijas sukasi analitinė psichologija, kuri skaito, kad žmonės savyje susigaudyti pradeda tada, kai susigaudo, kokioje rolėje jie gyvenime yra ir kur jų istorijos ar rolės pastrigo.

Dar žr.

• Archetipas - artimas tropams reiškinys, tačiau gyvuojantis ne tiek literatūriškai, kiek savaime ar netgi išvis įgimtai