Džiaze tik merginos

Džiaze tik merginos arba Some Like It Hot - toksai legendarinis filmas, nes nors ir sukurtas Vakaruose, o tiksliau JAV, buvo leidžiamas ir SSRS, ir netgi tapo vienu iš labiausiai tenai žiūrimų kino filmų.

Filmas buvo sukurtas 1959 metais, tarp aktorių - ir legendarinė gražuolė Marilyn Monroe.

Pavadinimas "Džiaze tik merginos" atsirado iš to, kad amerikietiško "Some Like It Hot" sovietiniai vertėjai tiesiog nesugebėjo išversti, gal nesuprasdami seksualinės potekstės žodžiui "Hot", o gal tiesiog negalėdami apie tą filmą ką nors seksualinio pasakyti, nes jau tada buvo taip, kad sekso SSRS nėra. Kai filmas buvo pristatomas Politbiurui, pavadinimo vertimas buvo "Kai kurie mėgsta greitai", tipo esą čia apie muziką. Tik vėliau, jau filmą nupirkus rodymui SSRS, pavadinimas buvo pakeistas į rusišką "Džiaze tik merginos", o paskui iš rusų kalbos pažodžiui išverstas ir į lietuvių kalbą.

Filmas buvo pastatytas pagal siužetą, kuris buvo paimtas iš populiarios 1935 metų prancūzų kino komedijos "Fanfare d'amour", o pagal šį 1951 buvo pastatytas vokiškas filmas "Fanfaren der Liebe". Pastarasis buvo nepaprastai populiarus Vokietijoje, tad režisierius Billy Wilder jį pasiėmė, kaip gerą pagrindą potencialiai itin populiariam amerikietiškam filmui. Tiesa, siužetas buvo smarkiai perdirbtas ir papildytas, tad tiesioginio kopijavimo nebuvo.

Savo išleidimo metu, 1959 metais, filmas atrodė žiauriai erotiškas, nes buvo daug plikų moterų kojų ir tegul ir neapnuogintų, bet visgi papų. Pagal dabartinį supratimą tai būtų gana neutralus erotikos lygis.

Marilyn Monroe ir filmavimas

Vienas iš nelabai gražių įdomumų, žinomų iš filmavimo - Marilyn Monroe tuo metu jau sirgo gan sunkiu alkoholizmu, nuolat gerdama ir per filmavimus. Taigi, nors formaliai to neįvardindamas, režisierius filme šios aktorės rolę irgi pavertė atitinkama - ji vaizdavo jauną muzikantę alkoholikę, ir filme pastebimas jos girtumas buvo visiškai realus. Kadangi Marilyn Monroe vakarais vartojo ir barbitūratus, kurie kartu su alkoholiu ypatingai lengvai sudaro mirtiną kombinaciją, kartą įvyko blogas incidentas, kai ji beveik mirtinai apsinuodijo - pagal kai kuriuos spėjimus, bandė nusižudyti, pagal kitus - tiesiog netyčia padaugino.

Aktorę tik per plauką tuo sykiu pavyko atgaivinti, o filmo filmavimas dėl to atsidėjo 15 dienų, kas labai smarkiai padidino kaštus ir vos nesibaigė tuo, kad filmas išvis būtų nepastatytas.

Praėjus trims metams, 1962 Marilyn Monroe numirė vėl apsinuodijusi ta pačia kombinacija iš alkoholio ir barbitūratų.

Filmo siužetas

Pora Čikagos muzikantų, tokie Joe ir Jerry, neranda normalaus darbo ir sunkiai suduria galą su galu. Vieną dieną ima ir netyčia pamato, kaip Čikagos gangsteriai sušaudo savo konkurentus. Gangsteriai pastebi muzikantus ir kaip nereikalingus liudininkus, nutaria irgi nužudyti, bet muzikantams pavyksta pabėgti.

Beieškodami, kaip čia išsigelbėti nuo gangsterių, muzikantai atranda vienintelį variantą - apsimesti moterimis, parsisamdyti į moterų džiazo grupę ir taip išvykti kažkur kuo toliau.

Apsimetę moterimis, muzikantai išvažiuoja, tačiau istorija taip paprastai nesibaigia, nes prasideda naujos visokios nesąmonės. Ir tos nesąmonės taip įsisuka, kad maža nepasirodo.

Paskui viskas baigiasi gerai.

Filmo pirkimas SSRS

Filmas turėjo keistą istoriją SSRS. Pirmiausiai, sulaukę, pakolei filmas kiek senstelės ir smarkiai atpigs, 1963 metais jį užpirkti ir parodyti sovietų kino teatruose sugalvojo kažkokie kinematografininkai. Kad pavyktų užpirkti, gavo kažkokią nelabai legalią demonstracinę versiją, kurią parodė Politbiurui ir kitiems aukštiems sovietų veikėjams. Daugumai tų veikėjų filmas labai patiko, prasidėjo tiesiog reguliarios filmo peržiūros. Politbiuro veikėjai nutarė, kad visai reikia filmą nupirkti, normaliai išversti ir rodyti plačiosioms masėms, tačiau pasipriešino tuo metu jau milžinišką įtaką turėjęs Michailas Suslovas, kuris šitą pirkimą blokavo.

Dėl filmo blokavimo su Suslovu susipjovė Nikita Chruščiovas, kuris sumąstė, kad reikia iškelt į viršų ir į Suslovo vietą Politbiure pastatyti Leonidą Brežnevą. Kai Suslovas 1964 metais išvyko kažkur atostogauti, Chruščiovo nurodymu Brežnevas ir užpirko filmą iš JAV. Dar paskui, Suslovui grįžus iš atostogų, prasitęsė konfliktai tarp jo ir Chruščiovo, o galų gale viskas baigėsi tuo, kad Nikita Chruščiovas buvo nuverstas, o į jo vietą pastatytas tas pats Leonidas Brežnevas.

Žodžiu, taip vat keistais būdais šitas filmas tapo gal ir ne svarbiausia, bet viena iš priežasčių, dėl kurios Nikita Chruščiovas nustojo būti geneseku, o į jo vietą atėjo Leonidas Brežnevas.

Filmo vertinimas pagal Pipcinema

• Istorija: - 5/5 - banali, netikroviška, tačiau to ir nereikia - nes istorija visiškai komedinė, o šitam žanrui ji tinka puikiai - ne veltui filmas tapo komedijų klasika
• Vietovė/efektai: - 4/5 - pagal tuos laikus, kai buvo statyta, tai labai gerai nufilmuota, mažai prie ko galima prisikabinti, nors iki tobulumo visgi netempia
• Režisūra: - 5/5 - vienas iš geriausių komedijos žanro filmų ever, sunku sugalvoti ką nors geresnio
• Vaidyba: - 5/5 - puikiausi aktoriai, vaidyba kaip ir turi būti, ir be visokių nesąmonių

Taigi, čia filmas, kuris gauna 19 balų iš 20, kai vertinam pagal komedijos žanrą ir atsižvelgdami dar į tai, kaip seniai jis buvo nufilmuotas. Nesunku suprasti, ir kodėl tame sovietiniame Politbiure buvo tiek veikėjų, norėjusių šitą filmą žiūrėti vėl ir vėl.