Užkalnio garvežys
Užkalnio garvežys, tas kuriuo papuošta antra Užkalnio knyga, pasirodo ne šiaip sau, o visiškas melas, nes patsai Užkalnis nekenčia jokių traukinių ir jais nevažinėja niekad.
O tai viskas prasidėjo dar 1989 metais, kai patsai Užkalnis pirmą ir paskutinį kartą važiavo traukiniu, o kelionė ta buvo iš Kauno į Vilnių, kur nuo monotoniško užsiūbavimo Užkalnį supykino, o tas, neradęs toje električkėje tualeto, ėmė vemt pro langą, taip ištuštindamas skrandžio turinį nuo šviežiai surytų cepelinų, o tuo pačiu apvemdamas ir kažkokius šalimais sėdėjusius marozus, katrie aišku supyko ir baigės tuo, kad atidaužė Užkalnį kaip lapą ir išu važiuojančio traukinio išmetė. Tai gerai baigėsi Užkalniui, nes netoli Lentvario traukinys buvo gerokai sumažinęs greitį, ir tas įkrito į kažkokį krūmyną, iš katro išsikabarojo tik po geros valandos ir nuėjo kur papuola, ieškodamas kelio link stoties.
Taip vat beeidamas, Užkalnis per savo durną galvą susipažino su vietiniais pacukais, nuo katrų gavo vėl į liūlį ir savanoriškai atidavė jiems savo pinigus ir nuėjo pailsėti į pakelės griovį, iš katro vakare jį nusivedė kažin kur vietinės pagelžkelinės, tuo tarpu pati istorija dar ir nesibaigė, bet pasakoti čia nesiryžtam, nes jinai aprašyta visame gražume pačio Užkalnio antroje knygoje, istorijoje apie lietuviškas kūrvas, pasibaigusioje vienoje plačiai žinomoje gydymo įstaigoje gera savaite vėliau, betgi dar ir prikaišiota tokių pikantiškų smulkmenų, kad nei neabejojame, kad visus iš savo knygų uždirbamus melejonus Užkalnis išleidžia pigiems pr0n filmams, kuriuos paskui savo knygose ir aprašinėja.
Tai vat šitaip ir sužinome dabar, kodėl taip Užkalnis nekenčia Lietuvos bei cepelinų.
Tai čia dar ta proga galim paskaityti, ką aprašo su visu šituo viršelio traukiniu garsiojo teisininko Maumo blogo komentatoriai, o jei jau pas Maumą, MRU rektorių bloge rašomi tokie dalykai, tai abejoti teisybe tikrai netenka. Nors aišku, kad besigėdindamas studentų, Maumaz gali ir ištrint tuos komentarus, todėl labai prašome užeiti į jo tą straipsnį apie Užkalnį ir pažiūrėti ir jei nerasit jau, tai paklausti, kaip ten buvo su Užkalnio pagelžkelinėm ir taip toliau.