Bohema

Bohema - tai tokia publika, kurie yra neformalūs, ne valdžios viršūnėse sėdintys, bet praktikoje prie visokio meno, žiniasklaidos, muzikos, kultūros ir kitų dvasingų veiklų. Bohemos dalyviai nebūtinai tuo patys užsiima, bet paprastai visaip tas veiklas vertina, prie jos bando prisiplakti, kartu prisigerti, prasigerti ir šiaip turėti gerą laiką.

Tipiškiausiais atvejais bohemos atstovais tampa visokie aktoriai, žurnalistai, dailininkai, muzikantai, dainininkai bei kokius 10 kartų didesnis šiaip visokių prisiplakėlių kiekis, kurie tiesiog nori pabūti kažkur ten prie meno. Tai paprastai tokia publika būna ganėtinai marga, dažniausiai pasižymi šiokiu tokiu ekscentriškumu ir panašiai.

Vienas iš ryškiausių bohemos požymių - negebėjimas elgtis su pinigais - šieji būna švaistomi taip, lyg bohemos atstovai būtų turčiai, o paskui tie patys žmonės skursta ir kartais net realiai badauja.

Beje, SSRS dar buvo toksai terminas "kūrybinė inteligentija", nes tipo inteligentai, bet trenktesni. Tai valdžia žinodavo, kad čia reikia kažkaip šituos toleruot, nes kitaip meno negausi, o jei įsikiši - tai gali pradėt baisiai triukšmaut ir tada bus skandalų. Dėl tų priežasčių KGB nors ir prižiūrėdavo ir kontroliuodavo bohemą, jų atžvilgiu būdavo kiek atsargesni, ne tokie agresyvūs ir ne tokie atviri.

Bohemos skurdas ir švaistūniškumas

Pradžioje verta pastebėti, kad jei kažkas iš bohemos užsidirba pakankamai daug pinigų, tai gana greitai iš bohemos nunyksta, nes randa sau geresnį gyvenimą. Turint pinigų, bohemoje ilgai išbūti nepavyksta, nes vieną vertus, prasideda pykčiai dėl to, kad tu turtingas, o kiti skurdūs, o kitą vertus, visi bando iš tavo kišenės pragyvent. Pinigų tręšimui bohemos senbuviai būna atidirbę krūvas visokių būdų - pradedant skolinimusi (niekad skolų negrąžinant) ir baigiant visokiais projektukais, kuriems čia būtinai reikia. Savaime aišku, girtuokliavimas svetima sąskaita tampa išvis įprastu reikalu, o pinigų turintis staiga sužino, kad jam reiks apmokėti krūvos žmonių sąskaitas, nes jis tik vienas tą gali padaryti, kadangi sugėrovai prisigėrė ir kažkur prapuolė, nesusimokėję. Žodžiu, tokie klasikiniai bohemos bajeriukai.

Čia dar pastebėkim, kad pinigų taupiai leisti ar kaupti bohema nemoka - moka tik juos švaistyti, ir stabdžių švaistymui visiškai neturi. Taigi, bohema elgiasi taip, lyg pinigų būtų krūvos, o paskui kenčia skurdą. Gi tas nuolatinis bohemos skurdas būtent iš to švaistūniškumo ir kyla - kad pinigai ištaškomi nepaprastai staigiai. Pvz., gauna studentas stipendiją ar iš tėvų pavedimą mėnesiui, o po poros dienų - viskas pragerta, ir sėdi sau valgydamas bulves iki kito mėnesio, kai vėl per kelias dienas viską ištaškys.

Taigi, paprastai bohemoje būna tie, kas dar nespėjo praturtėti arba, gal būt, niekada ir nepraturtės. Dėl tokio visokio skurdo bohemos tarpe neretai būna daug visokių simpatijų kairiesiems, o neretai ir išvis leftardams ir netgi visiškiems tankiams. Būdinga, kad problemą bohema mato ne savo elgesyje, o kažkur aplinkui, tuose turčiuose, kurie jiems neduoda pinigų, kuriuos ta bohema galėtų iššvaistyti.

Pavadinimo "bohema" kilmė

Pirminis bohemos pavadinimas yra siejamas su čigonais, kurie Prancūzijoje buvo kildinami iš Bohemijos, t.y., dabartinės Čekijos, mat iš kažkur iš ten atvykdavo. Su Rumunija čigonų anuomet nelabai kas siedavo, nes tokios šalies išvis nežinojo. Taigi, čigonus vadindavo "la bohème".

Prancūzijoje čigonai didele dalimi užsiimdavo visokia menine veikla, kaip gatvių artistai, muzikantai, cirkininkai ir panašiai. Ilgainiui tokiomis veiklomis užsiimantys žmonės pradėti vadinti bohemiečiais jau ir platesne prasme - ne tik čigonai, bet ir bendrai visokie menininkai.

Apie XIXa. ta bohemos sąvoka ėmė įgauti ir teigiamų atspalvių - nes nemažai visokių menininkų būdavo patys išaugę iš bohemos, tad ir bohemą vaizduodavo teigiamai - tiek paveiksluose, tiek įvairioje literatūroje.

Puccini opera "Bohema"

Pavadinimas "Bohema" pasaulyje labiausiai pagarsėjo dėl itališkos Giacomo Puccini operos "La Boheme", pastatytos 1895 metais. Operoje buvo vaizduojamas Paryžiaus bohemos gyvenimas 1830 metais - kaip istorija apie skurdžią Paryžiaus siuvėją, kuri turėjo daug visokių draugų menininkų. Opera susilaukė labai didelio populiarumo, o "bohema", kuri Prancūzijoje buvo gana neigiamas žodis, dėl šios operos gavo daug teigiamų konotacijų.

Operos siužetas trumpai: visokia meilė, nepaprastas menininkų skurdas ir jų gražūs jausmai, o tuo tarpu turtuoliai aptekę pinigais, o paskui mylimos merginos mirtis, nes ji dėl šalčio ir skurdo numirė.

Beje, kai Giacomo Puccini mirė Briuselyje 1924 metų lapkričio 29 dieną, tai į Romą ši žinia atkeliavo tik vakare, kai vyko operos "La boheme" pasirodymas. Gavus žinią, pasirodymas buvo sustabdytas ir vietoje to orkestras ėmė groti Frederic Chopin "Laidotuvių maršą".