Dunhill

Tabako propagandistų rašliava, nes Dunhill pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Ta proga Pipedija kviečia gydytis nuo narkomanijos ir nerūkyti, nes lašas nikotino - milijonas žuvusių smegenų ir nunuodyti arkliai, todėl rūkyti nesveika. Tai yra rūkorių pagalbos šauksmas, bandan pateisinti jų skleidžiamą pasyvų rūkymą, nuo kurio žūsta 10 kartų daugiau žmonių, nei nuo aktyvaus rūkymo. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius visoms cigaretėms, o taip pat kad Dunhill būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Šitas cigaretes vienas-kitas dar atsimena iš laukinių devyniasdešimtųjų, bet jau ir tada jos buvo beveik neįperkamai brangios, tad labai retos. Vėliau gi išnyko visiškai ir neaišku, ar išvis dar Lietuvoje kur nors bebūna.

Dunhill - būdavo tokios smarkiai prabangios cigaretės, kurios pasitaikydavo Lietuvoje apie laukinius devyniasdešimtuosius, bet ir tai tik retai ir labai rinktiniuose tabake besispecializavusiuose kioskuose. Daugumai visgi liko nežinomos, nes kaina buvo porą kartų didesnė, nei kitų cigarečių.

Šitos cigaretės turi nemenką istoriją - viena iš mažų, tačiau augusių ir labai išaugusių tabako firmų. Dabar gi jau viskas sukasi taip, kad jau nebe cigarečių ir tabako biznis, o prabangių dalykų biznis. Oficialiame Dunhill puslapyje išvis jokių rūkalų jau neberasite, o artimiausia, kas bus rūkalams - tai žiebtuvėliai, kurių kaina maždaug nuo 1000 iki 2000 eurų. Kvepalų biznis, kuris buvo labai nemenkai išaugęs, dabar kažkaip pastrigęs.

Dunhill firmos istorija

Pati gi Dunhill firma jau anuomet buvo šeimyninis biznis, ne pirmą šimtmetį ganėtinai įvariu verslu užsiimantis - pradžioje gamino maišus, prekiavo anglimi, paskui gamino balnus, paskui visokius aksesuarus vairuotojams ir automobiliams, kol kartą vienas iš firmos vadų ir savininkų, Alfred Dunhill 1904 metais nepastebėjo, kad važinėjant mašina, labai sudėtinga rūkyti pypkę - priešpriešinis vėjas išpūsdavo ir pelenus, ir žariją, o pypkė arba perkaisdavo, arba užgesdavo. Taigi, pabandęs spręsti problemą, išrado pypkę su aukštesniu priekiu, apsaugančiu nuo vėjo. Kadangi automobiliai tuo metu buvo labai didelė prabanga, tai ir pypkės buvo daromos prabangiai, ir kainuodavo daug, tačiau ir populiarumo susilaukė, nes mašinos tuo metu dažniausiai būdavo atviros, pilnos vėjo, tad cigarečių britiški vairuotojai rūkyti dėl to išvis negalėjo.

Pypkės buvo tokios sėkmingos, kad greitai Alfred Dunhill biznis įsisuko, o kadangi pypkės užsirekomendavo dėl savo geros kokybės, tai pradėjo gaminti ir įprastas pypkes. O kadangi daugeliui pirkėjų reikdavo gero tabako, tai dar ir tabako tiekimą ėmė organizuoti, ir būtent tokio tabako, kuris būtų realiai iš labai gerų ir prabangių rūšių. Štai taip Alfred Dunhill atsidarė jau visai nuosavą, nuo šeimos nepriklausomą verslą - tabako krautuvėlę Londone, su rinktinėmis tabako rūšimis, ir biznis augo.

Firma gi plėtė savo produkciją - pvz., pasistatė pypkių fabriką ir tapo vienu iš kokybiškiausių pypkių gamintojų pasaulyje, paraleliai organizuodamas ir gero pypkių tabako tiekimą. Pirkėjams buvo siūloma atskira paslauga - pasidaryti nuosavą tabako mišinį kurio receptūrą užrašydavo pardavėjas, o paskui pagal tą receptūrą gamindavo ir tiekdavo būtent tokį mišinį, kokio pirkėjas norėjo.

Kadangi cigaretes rūkė daugiau žmonių, nei pypkes, tai prasidėjo ir cigarečių gamyba, bet irgi už brangiai ir tiems, kas yra rimti turtuoliai. Čia dar reikia pasakyti, kad prieš I Pasaulinį karą Londonas buvo pasaulio finansų centras, kuris turtuolių turėjo bene daugiau, nei likusi planeta kartu sudėjus. Tai prabangių rūkalų biznis visai gerai augo.

Jau 1908 metais toksai Alfred Dunhill išrado cigarečių filtrus, padarytus iš paprasčiausios medvilnės. Cigaretes su tokiais filtrais vadino "Absorbal" ir pardavinėjo, kaip esą sveikesnes, tipo "Hygienic Cigarette" - "higieninė cigaretė". Paskui štai taip besisukant, paaiškėjo, kad šitas cigaretes perka tie, kas mėgsta geriausią tabaką ir gali mokėti daug daugiau, o taip po biškį, po biškį atsivėrė ir visiškos prabangos rinka.

Tai beje, vyko dar keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsirado šiaip pirmos įprastos cigaretės su filtru - viskas buvo daroma tik turtuoliams, tai normaliems žmonėms liko beveik nežinoma. Pirmos paprastiems žmonėms skirtos cigaretės su filtru atsirado tik apie 1936 ir vadinosi Viceroy. Taigi, Dunhill čia kitus aplenkė keliais dešimtmečiais.

Paskui prisidėjo ir Dunhill cigarai - La Flor de Lorenz, o paskui ir parduotuvių atidarinėjimas visame pasaulyje, prabangiausių miestų prabangiausiose vietose. Apie XXa. vidurį Dunhill parduotuvės buvo tapusios tikrų tikriausiu prabangos simboliu.

Kažkada vėliau cigarečių gamyba buvo parduota Rothmans, bet su išlygomis - tik kaip prekinis ženklas, už kurį reikia mokėt, o firma tuo tarpu ėmė plėsti savo asortimentą - pradėjo gaminti brangius kvepalus. Kvepalų biznis, tiesa, kažkaip pastrigo.

Dar vėlesniais laikais, kai visur įsigalėjo kova prieš rūkymą, o taip pat didieji tabako gamintojai, tai visa cigaretes gaminusi Rothmans bendrovė buvo nupirkta, o Dunhill cigaretės jau dabar gi net nebeaišku, ar išvis tebeegzistuoja - nepasitaikė jų pamatyti mažiausiai dešimtį metų... Kaip sako, tabako produktus, įskaitant pypkinį tabaką, firma nustojo gaminti 2005, nors pypkes ir tebegamina. Paprasčiausios Dunhill pypkės kainuoja apie 400-500 eurų, bet brangesnių kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių.

Visgi pats Dunhill prekės ženklas paradoksaliai išliko, tik kad transformavosi - iš prabangių cigarečių pavirto į kažkokius mados namus, kurie dabar drabužiais bei kvepalais prekiauja. Kaip matot, kartais štai netgi ir tokių transformacijų pasitaiko. Bus dar matyt, ar firma sugebės išlikti.

Brangūs mieli pipedantai, nerūkykite jūs geriau, tai būsit ne tokie vargani ir pinigų daugiau turėsit.