Taekwondo
Taekwondo - anoksai korėjietiškas karate, apie kurį patys korėjiečiai aiškina, kad čia koksai tai jų absoliučiai origiginali kūryba, o nusižiūrėjo nuo jų tai japonai, tiktai kokia tai atgaline data.
Istoriškai gi Japonija okupavo Korėją dar 1910 metais ir tęsėsi ta okupacija iki pat 1945. Per tą laiką daugybė korėjietiškų vietinių kovos menų mokyklų buvo išnaikintos, kaip netinkamos japonų valdžiai, tačiau daugelis korėjiečių, išvažiavusių uždarbiauti į Japoniją, tenai mokėsi karate. Ir dar daugiau - negana to, kad patys karate išmokdavo, tai dar kūrė ir mokyklas (kwan) Korėjoje. Kadangi šios buvo kaip tai suderinamos su japonų valdžia, tai japonai jau jų neuždarinėjo. Kitą vertus, korėjiečių karate mokyklos nesilaikė nuostatos, kad reikia laikytis kokio tai konkretaus karate stiliaus, o viską maišė su visokiomis technikomis, kurias išmokdavo Kinijoje, į visą tą dar papildomai įmaišydami ir liekanų iš senovinio korėjiečių taekkyon.
Po to, kai II Pasaulinis karas baigėsi, o prasidėjo Korėjos karas, tai kilo poreikis kariuomenės mokymams, o čia Pietų Korėja ir susiprotėjo, kad reikia mokyti to vietinio savo karate, nes tai pasiteisino Japonijos kariuomenėje. Toksai generolas Choi Hong-hi apjungė kokius penketą populiariausių vietinių korėjietiško karate stilių (iš dvylikos pagrindinių vietinių kwan), tačiau su vienu akcentu - kad visa kova turi būti ne kaip savigyna, o orientuota į grynai kovinį naudojimą - t.y., kad užmušinėt. Matyt tai tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios taekwondo gavo gerokai daugiau įvairių sukamųjų judesių - nes jie turi daug didesnę energiją, negu tiesūs, o taip pat itin daug kojų smūgių - nes jų energija irgi daug didesnė. Taigi - daugiau energijos, reiškia, kad didesni šansai ką nors užmušti. Kitą vertus, dėl to klasikinis taekwondo tapo visiškai netinkamu savigynai ar sportui.
Taekwondo labai greitai išplito Pietų Korėjos kariuomenėje ir buvo laikoma pasiteisinusiu kovos stiliumi, bet vat generolui Choi Hong-hi užėjo pranašo sindromas, tai jis pradėjo organizuoti abiejų korėjų apjungimą, siūlydamas to paties taekwondo apmokyti ir Šiaurės Korėją. Kai Pietų Korėjos valdžia su tuo nesutiko, generolas bandė kaip tai atskilti, dėl ko netgi susidarė dvi taekwondo federacijos - senoji ITF (International Taekwon-Do Federation), kurią valdė Choi Hong-hi ir naujai sukurta WTF (World Taekwon-Do Federation), kurią valdė Pietų Korėjos valdžia. Kadangi generolui pradėjo grėsti grotos už išdavystę, tai 1972 jis pabėgo į Kanadą, paskui į Austriją, o dar paskui kažkaip sugebėjo prasimušti ir į SSRS, o paskui ir į Kiniją, kur irgi steigė taekwondo mokyklas. Galų gale, jau 1979 metais, generolą priėmė Šiaurės Korėja, davė jam prieglobstį ir nuo 1980 ėmė organizuoti savo kariuomenės mokymus. Taip šitas Choi Hong-hi ir pragyveno Šiaurės Korėjoje iki pat mirties 2002 metais, kai numirė ir buvo palaidotas su labai didelėmis iškilmėmis, kaip Šiaurės Korėjos didvyris.
Dabartiniais gi laikais dėl tos Choi Hong-hi istorijos egzistuoja dvi taekwondo federacijos. Yra senoji ITF, kuri labai gėdinasi šito generolo ir apie visą tą istoriją pasakoja tokiomis užuominomis, kur Šiaurės Korėjos išvis net nepamini, kad tik kas nors neužsipultų. Ir yra naujoji - WTF, kuri plūstasi ant to generolo ir sako, kad jis išties nieko nesukūrė, o tiktai kaip tai trukdė viskam ir yra išdavikas, todėl reikia mokytis tokio taekwondo, kur išvis nebūtų tų dalykų, kuriuos įvedė Choi Hong-hi.
Gi galų gale liko du esminiai taekwondo stiliai - ITF, panašesnis į tą senąjį karišką, ir WTF, kuris dabar atstovaujamas ir Olimpinėse žaidynėse, ir bendrai labiau išplitęs pasaulyje, nes turi nemažai apribojimų, skirtų saugumui, kad sportininkai vieni kitų netyčia neužmuštų.