Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Baikalo-Amūro magistralė
BAM arba Baikalo-Amūro magistralė, o liaudyje - tiesiog Bamas - tai viena iš didžiųjų statybų, kurias darė SSRS jau vėlyvais sovietmečio metais. Kaip ir kitos didžiosios statybos, buvo naudojama propagandoje tiek intensyviai, kad užgoždavo kone bet ką. Kasdien per laikraščius, TV ir radiją eidavo naujienos apie didvyriškus BAMo pasiekimus, o gatvėse ir įstaigose kabodavo plakatai, raginantys prisijungti prie BAMo statybų.
Baikalo-Amūro magistralė buvo statoma keliais tikslais: visų pirma, buvo bandoma sukurti bent šiokią tokią geležinkelio infrastruktūrą Sibire, ypač rytinėje jo dalyje, kuri buvo turtinga iškasenų, bet prastai apgyvendinta. Kadangi kelių tenai nutiesti nesigaudavo, jie tiesiog iširdavo, tai bandoma buvo statyti geležinkelį. Antra priežastis buvo ta, kad senas Trans-Sibiro geležinkelis tarpais strigdavo, tad buvo tikimasi, kad atsiras bent šiokios tokios galimybės gauti alternatyvų kelią - vienam geležinkeliui sustojus, turėtų veikti kitas. Trečia priežastis buvo tai, kad senas Trans-Sibiro geležinkelis ėjo visiškai netoli nuo sienos su Kinija, o pastaroji nesunkiai galėjo jį užgrobti ir nutraukti. Tai būtų reiškę, kad Rusija beveik pilnai praranda susisiekimą su rytine dalimi. Tokiam atvejui reikėjo alternatyvos.
Vat dėl tų visų priežasčių Politbiuras ir nusprendė, kad reikia statyti naują geležinkelį nuo Taišeto iki Komsomolsko prie Amūro, kuris eitų šiauriau - maždaug per 200-1000 kilometrų nutoldamas nuo senosios Trans-Sibiro magistralės. Tą naują geležinkelį ir pavadino Baikalo-Amūro magistrale, arba sutrumpintai - BAM.
Tik vat vietovė buvo daug daug prastesnė, daug mažiau gyvenama menkiau pritaikyta geležinkeliui, dalis segmentų išvis buvo tiesiama ant amžino įšalo zonos, kas reiškė, kad stabilaus pagrindo geležinkeliui išvis nėra. Taigi dar betiesiant geležinkelį, jis pradėdavo klaipytis ir ištisas atkarpas paskui tekdavo perkloti iš naujo. Gavosi absurdiškai brangus, gigantiškas ir lėtas projektas, kuris realiai neatnešė jokios naudos - nauos gyvenvietės prie BAM magistralės nesusikūrė, susisiekimas realiai nepagerėjo, patikimumas irgi nepasitaisė ir galų gale projektas liko pusiau užkonservuotas - ten dabar tik retkarčiais, daugiau dėl vaizdo pravažiuoja vienas kitas traukinys.
Paruošiamieji tyrimai BAM magistralei vyko apie dešimtmetį, dar nuo 1967 metų (čia neskaitant dar anksčiau vykusių paskirų atkarpų statybos). Maždaug per 5 metus, iki 1972 metų, buvo suprojektuota didžioji dalis visos magistralės, numatytos ir sužymėtos tiltų ir tunelių vietos, kai kuriose vietose jau įsteigtos netgi ir gyvenvietės (prie vandens kelių upėmis), kur įmanoma - nutiesti šiokie tokie keliai sunkvežimiams ir taip toliau. Taigi, buvo pasiruošta taip, kad kai prasidės statybos - tai jau labai staigiai ir greitai, kad prieš visą pasaulį būtų galima pasirodyti.
BAM statyba buvo pradėta 1974 metais, kai Leonidas Brežnevas paskelbė, kad pradės statyti šitą magistralę ir kad ji visa bus pastatyta "švariomis rankomis" (t.y., be kalinių darbo) per penkmetį. Realiai gi per penkmetį nepavyko, o dvi pagrindinės šakos - rytinė ir vakarinė susijungė tik 1984, ir tada buvo paskelbta, kad štai jau BAM pabaigtas. Realiai netgi ir tuo metu tik trečdalis BAM magistralės veikė, gi tuo tarpu didesnę dalį sudarė atkarpos, kurios gal ir buvo kažkuriais momentais sujungtos, bet paskui vėl buvo atjungtos dėl bėgių deformacijų. Realiai gi pirmą sąstatą per BAM magistralę pavyko paleisti tik 1991 metais. Taigi, BAM statyba užsitęsė ne 5 metus, o 17 metų, ir neveikė 7 metus po oficialaus pastatymo.
Negana to, ir vėliau tas BAM veikimas liko abejotinas - kai kuriais metais magistralės vidutinis srautas tebuvo vos 2-3 traukiniai per parą. Per vėlesnius dešimtmečius magistralė iro ir gedo, tad vis daugėjo remontų, o vertinimai ilgainiui gavosi tokie, kad neaišku, kam tos magistralės reikia. Šiuo metu Rusija ją palaiko daugiau dėl nenoro pripažinti, kad sovietinis projektas nepavyko, todėl investuoja vis naujus didžiulius pinigus. Žodžiu, pagal viską BAM dabar yra didžiausias žmonijos istorijoje paskandintų kaštų sindromo atvejis.
Beje, oficialiai magistralę statė komsomolas, esą savanoriai. Realiai gi už darbą BAM statybose būdavo mokama keleriopai brangiau, nei už darbą įprastose statybose, ypač vėlesniais laikais - nes niekas nenorėdavo ten važiuoti netgi ir už smarkiai didesnį uždarbį. Darbo sąlygos čia buvo tiesiog klaikios - žiemos metu nežmoniški šalčiai, vasaros metu - neįsivaizduojami kiekiai uodų, ištisiniai pelkynai, prastas maisto tiekimas ir t.t.. Didžiausią BAM dalį visgi pastatė ne komsomolas, o kariuomenė, kurios daliniai buvo masiškai suvaryti tam, kad piltų pylimus ir atlikinėtų juodžiausius darbus. Kaip buvo pranešimų, naudota ir kalinių jėga, bet ribotai - pačioms blogiausioms vietoms, visai paskirai nuo komsomolo ir kariuomenės dalinių.
Vėlyvuoju sovietmečiu BAM buvo tapęs vienu iš ryškiausių sovietinio absurdo pavyzdžių - nežmoniškai ilgai statomas ir be proto ilgai vėluojantis megaprojektas, kainavęs beprotiškus pinigus, nenešantis jokios naudos, tačiau totalinėje propagandoje kasdien minimas kaip koksai milžiniškas stebuklas.