Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Hans Bernstein
Hans Bernstein - kadaise Lietuvoje pagarsėjęs vokiečių laivas, kurį jūra išmetė į krantą Smiltynėje kokių tai 1969 metų lapkričio 3 dieną. Daugelį metų, gerus porą dešimtmečių šis laivas buvo tikru Klaipėdos pliažų simboliu ir klaipėdiečių pasididžiavimu. Vyresni klaipėdiečiai laivo stovėjimo vietą prisimena iki šiolei.
Hans Bernstein stovėjo Smiltynėje, kaip ypatingas turistų traukos objektas iki pat 1995 metų, bet anuo metu skurdžioje Lietuvoje politikieriai vis ieškojo, kaip čia prasimanyti pinigų, tai tiesiog ėmė ir sumąstė, kad laivą reikia supjaustyti į metalo laužą ir parduoti. Taip Klaipėda dėl valdžioje sėdėjusių pusgalvių beigi žulikų neteko vieno iš įdomiausių eksponatų, kokį tik turėjo.
Laivo užplaukimo ant seklumos aplinkybės iki galo taip ir nebuvo išaiškintos, tačiau užplaukė laivas taip gerai, kad ten ir pasiliko stovėti, ir stovėjo ten kelis dešimtmečius, pakolei nebuvo perdirbtas į metalo laužą. Laivo dugno liekanos nežymiai matomos Smiltynėje iki šių dienų, maždaug per pusę kilometro nuo gelbėjimo stoties į pietus.
Hans Bernstein laivo istorija
Laivas buvo pastatytas 1910 metais Vokietijoje, Stetino laivų statykloje Stettinger Oderwerke. Laivo ilgis - 86 metrai, paskirtis - plukdyti rusišką anglį iš Klaipėdos į Vokietiją. Buvo varomas garo mašina. Pirmas laivo pavadinimas buvo "Brandenburg". Vėliau, 1920 metais buvo pervadintas į "Vasco". Dar kiek vėliau, 1929 buvo pervadintas į "Franz-Jurgen F.L.". Visai II Pasaulinio karo pabaigoje, 1945 metais laivą nuskandino, panašu, kad rusai - Kylio uoste.
Kiek vėliau, 1949 metais laivas buvo ištrauktas, suremontuotas ir vėl naudojamas tuo pat pavadinimu. Dar paskui, 1954 metais, laivas buvo pilnai renovuotas, vietoje garo mašinos įtaisytas dyzelinis variklis, o laivas pervadintas į "Hans Bernstein". Po to laivas ir vėl buvo naudojamas tuo pat tikslu, kuriam buvo pastatytas - vežti rusiškas anglis iš Klaipėdos į Vakarų Vokietiją.
Laivas plaukiojo sau daugelį metų įprastais maršrutais, pakolei vieną 1969 metų rudens dieną nepakilo didelė audra. Laivo kapitonui kažkodėl atrodė, kad jis su šita audra susitvarkys, nes plaukiojo daugybę metų ir bėdų nekildavo. Laivas buvo sustojęs išoriniame reide ir kai vėjas jį ėmė nešti link kranto, kapitonas nusprendė, kad pavyks išsisukti, o jei ir nepavyks - didelės bėdos nebus, nes seklumos čia smėlingos ir laivo nesulaužys, galima bus jį nutempti nuo kranto. Bent jau taip buvo spėliojama iš nelabai rišlių kapitono aiškinimų, kur jis bandė pasiaiškinti, kodėl nekvietė pagalbos per SOS ir kodėl du kartus tos pagalbos netgi pats atisakinėjo, kai jam siūlė. Aiškiai buvo toksai senas vilkas, kuris įsivaizdavo, kad viską žino ir moka geriau.
Deja, vienas niuansėlis liko matyt jam nenumatytas - šitame regione retais atvejais, kartą per kokią dešimtį metų, būna audros su ypatingai stipriu Šiaurės ir Vakarų vėju, kuris sugeba sukelti gan stiprų, poros metrų jūros lygio potvynį. Toksai potvynis aiškiai šitą kartą ir kilo - taigi, laivas buvo išmestas ne šiaip ant seklumos, o praktiškai ant kranto.
Kai nurimus audrai buvo bandoma laivą nutraukti, paaiškėjo, kad jis užplaukęs taip gerai, kad jo nutraukti nepavyksta. Rusai tuo tikslu 1970 metais buvo net atplukdę galingiausią sovietų turėtą vilkiką iš Leningrado ("Kapitan Fedotov") ir žemsiurbes, kuriomis bandė padaryti kanalą, bet kanalą išsyk užpildavo smėlis, o vilkikų galios irgi neužteko - laivas liko kaip įkaltas.
Per kurį laiką iš laivo buvo pašalinti įrengimai ir jis taip ir liko stovėti uždaroje pasienio teritorijoje.
Kiek vėliau, apie 197x vidurį sovietai atidarė Smiltynę poilsiautojams (iki tol vietovė buvo uždaryta kaip pasienio zona) ir tada laivas išsyk tapo vietine įžymybe, tuo pačiu ir skiriamąja juosta tarp bendro pliažo ir moterų pliažo. Tokia įžymybe laivas buvo iki pat 1995 metų, kai vietiniai Klaipėdos politikieriai laivą pardavė į metalo laužą ir taip sunaikino.
Dar žr.
- Globe Asimi - kitas laivas, išmestas į krantą ir tapęs bene didžiausia ekologine katastrofa, dėl kurios Lietuva prarado daugumą smėlio pliažų