Dantų pasta

Štai taip linksmai beigi šmaikščiai meninininkas pavaizdavo dantų pastą .

Dantų pasta - taigi tokia kokia košė su chemija, katra vadinasi taip, ne dėl to, kad iš dantų padaryta, o todėlgi, jog skirta dantims visaip mazgoti su dantų šepetėlio pagelba. Teisybės dėlei, čia reikėtų pasakyti, jog iš bėdos galima vietoj šepetėlio panaudoti pirštą.

Pirmoji dantų pasta

Dantų pastą pirmiausiai gi sugalvojo egitepai, dar 5000 metų prieš Jėzulį. Sumaldavo jie į miltus visokias kanopas, kiaušinių lukštus, vandenį, žoles ir visa kita, kas papuola irgi brūžydavo savuosius burnos kauliukus.

Paskum romėnai paėmė ir šįjį receptą visaip kaip pagerino, įdedami pipirmėčių, trintų jūrų kriauklių, druskos beigi pipirų. Aišku tokia pasta būdavo baisiai šiurkšti ir nudroždavo dantenas iki kraujų baisiausiai, tačiau ir dantus nuvalydavo iki blizgėjimo.

Dar sklinda kalbos, kad romėnai į savo pastas dadėdavo žiurkių smegenų ir netgi savo šlapimo. Šitame yra racijos, mat nuo senų laikų žiurkės beigi pelės visokios būdavo siejamos su dantų sveikata beigi augimu, o šlapimas turi savo sudėtyje šlapalo, katras turi dantų balinimo savybių. Įdomumo dėlei galėtume pridurti, kad moderni dantų balinimo chemija kartais irgi savo sudėtyje turi šlapalo būtent dėl balinančių savybių.

Vėliau gi, apie 1800 metus, žmogai ėmė pastą gaminti su kreida, aglimi, kartais net sudžiūvusiais duonos trupiniais, tatai pirmiausia reikėdavo sutrupinti batoną.

Tik paskum vėliau imta pastą gaminti su muilu, katras dar paskiau buvo pakeista vėžį sukeliančia chemija.

Pats pirmas dantų pastos brandas buvo Colgate, katras atsirado dar 1873 metais ir pastarasis buvo parduodamas slovikėliuose.

Savadarbė dantų pasta

Jeigu nenorite savo sunkiai uždirbtų pinigėlių atiduoti vertelgoms, arba nešiojate folijos kepurėlę ir bijote fluoro, dantų pastą galite pasidaryti namuose, su šiais paprastais ingredientais:

• Natrio karbonatas
• Vanduo
• Kartais dar citrinų rūgštis
• Dėl pagerintų balinimo savybių galima įdėti vandenilio peroksido irba savo myžalų. Tiktai tada šitokios pastos šiukštu negalima nuryti, nes nuo peroksido galima ir pakratyti kanopas.

Tiktai reiktų turėti omenyse, kad tokia pasta nėra labai veiksminga, nes joje nėra jokių fluoridų, neigi jokių kalcio preparatų, tadangi tokia pasta tik fiziškai nuvalo apnašas, o dantų nesustiprina.

O dar gi reikėtų įspėti, jog geriama soda (minėtasis natrio karbonatas) yra labai šiurkšti medžiaga, nuo kurios sugadinsite dantų emalę, o ir susižeisite dantenas, todėl naudingiau vis dėl to nepagailėti kelių eurų ant tosios dantų pastos iš krautuvės.

Dabartinė dantų pastos sudėtis

Šiuo metu dantų pastoje randasi pačios įvairiausios chemijos, kokios tik gali būti. Dedama ten ir fluoridų, ir kalcio, ir sulfatų, ir sunkiųjų metalų (kaip titanas) junginių, katrie visaip kaip suteikia pastai visokias pagerintas savybes.

Kokia dantų pasta yra geriausia?

Vertėtų pradėti nuo pačių šūdiniausių brendų - t.y. Colgate ir Blendamed, šitų šūdų geriau nepirkti net jeigu ir neturite kitos išeities. Tokiu atveju geriau dantis valytis su literaliomis išmatomis.

Taipogi reikia pabrėžti, jog nėra kažkokio vieno geriausio brendo, o reikia nepatingėti ir paskaityti dantų pastos sudėtį prieš perkant, o jeigu skaityti nemokate, tada reikia paprašyti, kad koks nors labiau išsilavinęs draugas jums paskaitytų.

Sudėtyje svarbiausia turėtų būti fluoro (būtinai 1000 arba 1450 ppm), o jeigu jojo bijote, tada bent jau kalcio fosfatų irba kalcio hidroksiapatitų, nes šieji įsigeria į danties emalę ir ten pastarąją visaip kaip sustiprina, beigi ištručyja bakterijas. Taipogi didelis pliusas yra chlorheksidinas, nes anas gerai dezinfekuoja, o dar gali būti ir ksilitolio, katras ne tik pasaldina, bet dar ir kenkia burnos mikrobams.

O ko neturėtų būti, tai sąrašas yra belenkoks ilgas, tatai prašome paskaityti, o jeigu kažko trūksta, tatai ir papildyti:

• Natrio lauril sulfatas (SLS) - šita chemija sukelia vėžį, tačiau duoda pastai putojimą.
• Titano junginiai - sunkusis metalas, katras visaip kaip kaupiasi organizme ir sukelia pažeidimus.
• Parabenai (pvz. metilparabenas) - tiesiog sukelia vėžį, kokia nauda iš jojo pastai, tai Pipedija nežino.
• Abrazyvūs ingredientai (čia tokie kur šiurkštūs) - anglis, kalcio karbonatas, aliumimio oksidas, titano oksidas ir pan. Šitie, ypač anglis, neatsatomai subraižo emalį, dėl to dantai nudyla, pasidaro jautrūs ir trapūs. Pastoje atsieit šios medžiagos nušveičia dantį ir taip pabalina. Todėl juodos dantų pastos reikia vengti antai kokio velnio.
• Saldikliai - čia savaime aišku, ką anie daro, o būna tokių: sacharinas, aspartamas, propilenglikolis ir pan. Vienintelis geras saldiklis yra ksilitolis.
• Mikro rutuliukai (angl. microbeads) - šitie yra tiesiog mikroplastikai, katrie teršia gamtą ir kūną, o taipogi yra stiprus abrazyvas, katras gadina dantis ir dantenas visaip kaip.

Dantų pastos brendai su mažiausiai šūdo yra itin brangūs, tačiau juos pirkti apsimoka, nes nereikės tada sumokėti visos algos ant dantų gydymo, tatai mokymo tikslais galime pavardyti kelis:

• Elmex
• Curasept
• Curaprox
• Ecodenta
• Iš bėdos tinka ir Royaldent, tačiau ten nėra fluoro, o ir yra visokių aukso beigi sidabro dalių, katros galimai kenkia. O ir kainuoja šita pasta žvėriškai daug.

Kaip panaudoti dantų pastą?

Ant šepetėlio užtepkite žirnio dydžio pastos spirą, tiek ir užtenka. Tiek, kiek rodo reklamoje yra per daug, ir šitu atveju papildomos naudos negausite, tiktai išleisite daugiau pinigų, kas patinka vertelgoms.

Na o tada su šiuoju dantų šepetėliu valykite savo arba savo vaiko dantukus.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.