Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Žodžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Žodis''' - ne žvirblis, išlėks - nepagausi. Ogi vat ir ne, nes praktika rodo, kad kiek politikai žodžių belaidytų, gaudyt jų nereikia, nes juk tai tik žodžiai. Kas...) |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Žodis''' - ne žvirblis, išlėks - nepagausi. Ogi vat ir ne, nes praktika rodo, kad kiek [[politikai]] žodžių belaidytų, gaudyt jų nereikia, nes juk tai tik žodžiai. Kas gi iš to, kad per [[rinkimai|rinkimus]] kažkam kažką žadėjai? Taigi [[pažadai]] tėra žodžiai, taip kad už juos niekas ir neatsakingas, nes juk negali būti atsakingu už kažkokį abstraktų turinį, kuris yra kažkokiais [[simboliai|simboliais]] užrašytas ar netgi išvis tiktai pasakytas buvo ir seniai nutilo. | '''Žodis''' - ne žvirblis, išlėks - nepagausi. Ogi vat ir ne, nes praktika rodo, kad kiek [[politikai]] žodžių belaidytų, gaudyt jų nereikia, nes juk tai tik žodžiai. Kas gi iš to, kad per [[rinkimai|rinkimus]] kažkam kažką žadėjai? Taigi [[pažadai]] tėra žodžiai, taip kad už juos niekas ir neatsakingas, nes juk negali būti atsakingu už kažkokį abstraktų turinį, kuris yra kažkokiais [[simboliai|simboliais]] užrašytas ar netgi išvis tiktai pasakytas buvo ir seniai nutilo. | ||
Kartais žodžiai būna ilgi, kaip kad [[nebepasikiškiakopūsteliaudavome]], bet būna ir trumpų, kurie vos iš vienos [[raidė|raidės]]. Tai pastarųjų tarpe yra tokie: | |||
* [[Į]] | |||
* [[Ė]] | |||
* [[O]] | |||
* [[Y]] | |||
15:43, 26 sausio 2024 versija
Žodis - ne žvirblis, išlėks - nepagausi. Ogi vat ir ne, nes praktika rodo, kad kiek politikai žodžių belaidytų, gaudyt jų nereikia, nes juk tai tik žodžiai. Kas gi iš to, kad per rinkimus kažkam kažką žadėjai? Taigi pažadai tėra žodžiai, taip kad už juos niekas ir neatsakingas, nes juk negali būti atsakingu už kažkokį abstraktų turinį, kuris yra kažkokiais simboliais užrašytas ar netgi išvis tiktai pasakytas buvo ir seniai nutilo.
Kartais žodžiai būna ilgi, kaip kad nebepasikiškiakopūsteliaudavome, bet būna ir trumpų, kurie vos iš vienos raidės. Tai pastarųjų tarpe yra tokie:
Filologinė-lingvistinė žodžių esmė
Čia ir susiduriame su klausimu apie tai, kas tie žodžiai yra. Pasak filologų, katrie liaudyje plačiau žinomi, kaip kalbainiai, žodžiai yra dalykas šventas, juos galima kaip tai vartot ir tiktai pagal tai, kaip nustatė VLKK. Nes tie žodžiai gali reikšti tiktai tai, ką gali reikšti, o šventa kalbonacių saugoma ir diegiama visiems lietuvių kalba negali būti kitokia, kaip tik tokia, kaip nustatę yra kalbainystės žyniai. Čia galutinis argumentas aiškus: kaip tu gali kažką spręsti apie kalbą, jei atmintinai nežinai visų kirčiuočių?
Tuo tarpu visokie save vadinantys lingvistais dabar skleidžia kažkokias erezijas ir šlykščiai tvirkina jaunimą, pasakodami apie tai, kad žodis esąs tiktai ženklas, kuris tik tiek ir teturi savyje, kad leidžia perduoti ir identifikuoti kokią tai porą iš prasmės ir reikšmės, kur esą prasmė - tai ženklu žymimo kintamojo veikimo laukas, o tuo tarpu reikšmė - tai kintamojo turinys. Ir dar sako, kad visos tos teorijos esą yra atskiras mokslas - semiotika.
Taip sukompiuterastinę visą šventąją kalbos esmę, šiti struktūralistiniai parmazonai dar tikisi, kad su jais kas nor susišnekės. Nesusišnekės niekas, nes tai kažkokia IT, o kaip žinia, kompiuterinės kalbos negali nieko bendro turėti su gyvosiomis. Nes gyvosios kalbos turi nepakartojamą šiltą lempinį garsą.
Šventumai ir burtai
Dar Biblija sako, kad pradžioje buvęs Žodis. Tai tasai viską ir sukūręs. Kai kurie filosofai tai aiškina taip, kad esą žmonės melejoną metų nemokėję normaliai kalbėti, nors ir turėję geras smegenis. Pakol kažkuris iš tų žmonių nesugalvojo, kad yra tokia sąvoka, kaip žodis. O jau kai sugalvojo ir kitiems išaiškino, tai visi ir ėmė kurti žodžius belenkam. O iš tų belenkokių žodžių kūrybos, kai ta išaugo iki neregėtų mastų, paskui buvo Babilono tragedija, kur visi jau ėmė galvoti kiekvienas sau atskirą kalbą, dėl ko visa civilizacija tiesiog sužlugo, nes tarpusavio susišnekėjimas tiesiog dingo. Kai kurie, tiesa, sako, kad viena grupelė žmonių čia buvo konservatyvūs labai ir naujų kalbų kurti nenorėjo - tai buvo žydai, kurie ir atnešė šitą istoriją iki šių laikų.
Dabartiniais gi laikais visi puikiai žino, kad kalba ir tinkamai parinkti žodžiai - puikus įrankis hipnozei, smegenų plovimui ir kitiems visokiems burtams. Modernios teorijos, kaip kad NLP, sako aiškiai: gerai parinkęs žodžius, gali praknist protą kam papuola. O tą, beje, žino kiekvienas, susidūręs su čigonėmis, kurios kartais moka priburti taip, kad paskui nei neatsimeni, ką ten kalbėjo ir kodėl joms visus pinigus atidavei. Čia irgi tos pačios rūšies burtai matomai.
Visokie antropologai dėl to aiškina, kad burtininkavimas ir raganystės nėra išmislas: gerai išmanantis žmogus tinkamai nepasiruošusiam gali taip smegenis užpudrinti, kad maža nepasirodytų. Būtent tuo ir aiškinama visokia magija. Ir gal čia tam pritartų ir inkvizicija, katra senais laikais irgi panašiai aiškino visokius raganavimus: esą išties burtų nėra, bet kai žmonės tiki visokiom nesąmonėm, tai jiems galima belenko pripasakoti ir tai puikiai suveiks. Todėl ir yra burtai, kurie išties ir yra patiklių žmonių durninimas. Tai vat už tą durninimą ant laužų raganas ir degindavo.
Ir argi galima visu tuo bent kiek suabejoti, pažiūrėjus, kaip kalbomis durninama šiais laikais? Įvairi reklama priverčia patikėti, kad perki geresnį daiktą ir netgi sutaupai, jei išleidi dvigubai daugiau - čia jau žanro klasika: "pirk tris, mokėk kaip už du". Ir visi žino, kad išties tai reiškia "pirk du, mokėk kaip už tris", bet visvien tai puikiai veikia. O dar geriau veikia įvairių politikų burtai, kur įvairūs visai susikompromitavę vagiai vis išrenkami valdžion, nes vis žmonės patiki, kad daugiau nevogs. O jau kaip puikiai smegenis praplauna įvairios sektos, tai kalbėt matyt nereikia.