1 637
pakeitimai
Elektrit: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo. | Apie [[1936]] metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje [[Lenkija|Lenkijoje]]. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo. | ||
Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai. O ir tų importinių gamyba po truputį buvo mažinama - kaip pvz., kiek vėliau buvo pradėta ir [[radijo lempos|radijo lempų]] gamyba. | |||
Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ar [[JAV]] gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai. | |||
Viena iš gamyklos stiprybių buvo tai, kad ji efektyviai panaudodavo sezoninę darbo jėgą - Vilniaus krašto gyventojai vasarą užsiimdavo žemės ūkiu, tuo tarpu gamykla vasarą darydavo įrangos profilaktiką, permontavimus ir taip toliau. Apie [[rugsėjis|rugsėjo]] mėnesį, kai žemės ūkio darbininkai pasilikdavo be darbo, prasidėdavo darbuotojų įdarbinimas prie konvejerių, tas darbas vykdavo maždaug iki [[kovas|kovo]] mėnesio, kai darbuotojai būdavo paleidžiami vėl į žemės ūkį. Toksai sezoninis darbas leido smarkiai atpiginti darbo jėgos kainą, o kartu įdarbinti daug kaimiečių, kuriems tai tapo šansu pereiti į miesto gyvenimą. | Viena iš gamyklos stiprybių buvo tai, kad ji efektyviai panaudodavo sezoninę darbo jėgą - Vilniaus krašto gyventojai vasarą užsiimdavo žemės ūkiu, tuo tarpu gamykla vasarą darydavo įrangos profilaktiką, permontavimus ir taip toliau. Apie [[rugsėjis|rugsėjo]] mėnesį, kai žemės ūkio darbininkai pasilikdavo be darbo, prasidėdavo darbuotojų įdarbinimas prie konvejerių, tas darbas vykdavo maždaug iki [[kovas|kovo]] mėnesio, kai darbuotojai būdavo paleidžiami vėl į žemės ūkį. Toksai sezoninis darbas leido smarkiai atpiginti darbo jėgos kainą, o kartu įdarbinti daug kaimiečių, kuriems tai tapo šansu pereiti į miesto gyvenimą. | ||
Vasarą, kai linijos būdavo pristabdytos, gamykla perderindavo įrangą naujam modelių rinkiniui. Nauji radijo imtuvų modeliai būdavo išleidžiami kiekvienais metais - toksai kasmetis modernizavimas irgi buvo viena iš firmos sėkmės priežasčių. Tais [[1939]] metais, kai [[sovietai]] užgrobė [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], gamykla buvo nusimačiusi 6 naujus imtuvų modelius, skirtus [[1940]] metų sezonui. | |||
Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Į Minską buvo išvežta ir daugybė darbuotojų, ypač kvalifikuot - tie buvo tiesiog masiškai suimti ir išgabenti į [[Baltarusija|Baltarusiją]] per prievartą. | Gamykla žlugo tik kai [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į [[Minskas|Minską]], Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Į Minską buvo išvežta ir daugybė darbuotojų, ypač kvalifikuot - tie buvo tiesiog masiškai suimti ir išgabenti į [[Baltarusija|Baltarusiją]] per prievartą. | ||