NetBSD

Šiuo metu viešinamame NetBSD logotipe nėra vaizduojami demonai, tačiau tie, kas šiek tiek supranta - puikiai žino, kad šita vėliavėlė yra nuoroda į demonus.

Šitas piešinys labai trumpai išbuvo NetBSD logotipu, kai sistema dar buvo visai jauna. Paskui, besigėdindami pripažinti meilę demonams, NetBSD kūrėjai logotipu pasirinko vėliavėlę - bet iš šito paties piešinio, kad visi, kam reikia - suprastų.

NetBSD - kažkoksai ten UNIX matomai, bet ir nemokamas, taip kad akivaizdžiai nelegali OS, ką sako ir patsai tas BSD pavadinimas. Vėlgi, kaip visi žino - kur tik BSD, tai ten ir demonai, taip kad velnio nešta ir pamesta OS.

Kaip nuo seno juokavo visokie ten programuotojai, visos OS yra kompiuteriams, išskyrus NetBSD, nes šioji skirta kam papuola, bet ne kompiuteriams. Todėl ir jos kūrėjai nuportino šią OS į visur, kur tik įmanoma, pradedant šaldytuvais bei skalbiankėmis ir baigiant traktoriais, liftais ir išvis lauko akmenimis. Nes kur tik yra kokių nors laidų ar silikatų pasirinktinai, tai ir NetBSD gali dirbti.

Aišku, kaip hakeriai ją kūrė išprotėję, tai niekas beveik jos ir nenaudoja, nors ji visur ir dirba, kokį tik kompiuterį bepaimsi. Netgi buvo kadais kažkokie pamišėliai, kurie sugebėjo šitą, kaip sako, suinstaliuoti į paprastą Logitech pelę, nes toje, pasirodo, esąs pakankamai geras procesorius ir kažkiek operacinės atminties, kuri optinę informaciją kažkaip analizuoja, tai štai jums ir visas UNIX kompiuterio pelėje!

Originaliai NetBSD atsirado iš tokios 386BSD, kai šią aptvarkė ir padarė tinkamą dirbti Internete. Pradžioje akcentas buvo į darbą kompiuterių tinkluose, nuo to ir pavadinimas - "Net", tipo "Network". Vienok greitai sistemos vystymo kryptys pasikeitė ir esmine idėja tapo viską perdaryti taip, kad šita OS dirbtų kuo įvairesnių architektūrų kompiuteriuose. Tai nuo to ir ėjo anekdotai apie tai, kaip NetBSD ant lygintuvų ir dulkių siurblių paleidinėjama.

Praktikoje išties yra panašiai - čia palaikomos i386, x86-64, PowerPC, ARM, aarch64, MIPS, Sparc, plius visa krūva visokių senų, jau niekam neįdomių procesorių architektūrų. Gal nieko ant jų ir nenuveiksi, bet esminis dalykas - OS pasileidžia, reiškia, kad galima tą daiktą kažkur naudoti ir kažką jam prikurti.

Dar kiti visgi pastebi, kad operacinės sistemos visgi skirtingais tikslais būna daromos, taip kad iš NetBSD išaugo OpenBSD, o dar kažkaip ir kita susijusi - FreeBSD tokia. Bet ir šitos visos trys tėra visokiems pamišėliams, kur jau tarpusavy kalbasi kažkokiomis kompiuterinėmis komandomis. Gi ne tokie užkietėjėliai jau seniai naudoja Linux, mat šisai panašus į Windows ir todėl juo naudotis paprasta.

Aišku, dar pasikartosim - BSD, vadinasi, kad su demonais.

NetBSD ir OpenBSD sąsajos

Su OpenBSD čia santykis yra gana specialus - reikalas tas, kad bene pagrindinis NetBSD kūrėjas buvo toksai hakeris iš Kanados, žinomas kaip Theo de Raadt. Tai tasai prisijungęs prie nelabai darbingo NetBSD projekto, varė kaip pamišęs, pakol projektas pasidarė darbingas. Žodžiu, buvo nors ir ne pradininku, bet esminiu programuotoju. Vienok Theo de Raadt būdas buvo labai paprastas - visokius durnius jis vadino durniais, lamerius - lameriais, o susidūręs su nesąmonėmis, visus siųsdavo EN ir dar kažkur. Tai per kažkiek laiko davedė visus kitus NetBSD devus iki to, kad neapsikentę, jie jį išmetė, tiesiog uždėjo baną.

Theo de Raadt nenusiminė, o tik dar kartą visus pasiuntė į visas puses, pasiėmė NetBSD sorcus, kuriuos pats jau buvo didele dalimi perrašęs, persikopijavo į savo serverį, persivadino į OpenBSD ir toliau pradėjo kurti jau savo naują, OpenBSD versiją. Žodis "Open" čia matyt reiškė atvirumą visokiam ko papuola siuntinėjimui į kur papuola.

Kaip labai greitai paaiškėjo, visas būrys NetBSD "developerių" išties tebuvo daugiau bezaliai, kurie šnekėjo, bet beveik nieko nedarė. Taigi, NetBSD vystymasis gerokai pastrigo. NetBSD sistema nenumirė, vystėsi toliau, tačiau didelių stebuklų jau neberodo, tegul ir išleisdama vis naujas versijas vis naujiems procesoriams. Tuo tarpu OpenBSD sparčiai tobulėjo, o paskui faktiškai tapo ir viso pasaulio OS saugumo standartu.

Trumpai tariant, vienas kietas piktas keiksmažodžiais besiplūstantis hakeris kartais gali daugiau, nei būrys dvasingų, gerų ir mielų žioplių.