Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
UNIX karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''UNIX karai''' - gana ilgas periodas, tęsęsis maždaug tarp 1980 ir 1990 metų, kai egzistavo daug nepriklausomų UNIX sistemų gamintojų, kurie tarpusavy kovojo, kurdami tarpusavy pusiau suderinamas UNIX versijas. Bevei kiekvieno gamintojo tikslu buvo padaryti tokią UNIX versiją, ant kurios dirbtų visoms konkuruojančioms UNIX versijoms skirtas softas, tačiau kuriai parašytas softas kartu negalėtų būti perkeltas ant kokio nors konkurento sukur...) |
|||
| 12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Šiuo metu gana panaši situacija tyliai vyksta su įvairiais [[Linux]] gamintojais, kurie kiekvienas galvoja apie savo unikalumus, kartu naudodami visokius keistus instaliatorius ir apribodami vartotojo galimybes gauti softą iš kokių nors konkurentų. | Šiuo metu gana panaši situacija tyliai vyksta su įvairiais [[Linux]] gamintojais, kurie kiekvienas galvoja apie savo unikalumus, kartu naudodami visokius keistus instaliatorius ir apribodami vartotojo galimybes gauti softą iš kokių nors konkurentų. | ||
== Dar žr. == | |||
* [[Standartų karai]] | |||
[[Category:OS]] | [[Category:OS]] | ||
Dabartinė 21:07, 17 gegužės 2025 versija
UNIX karai - gana ilgas periodas, tęsęsis maždaug tarp 1980 ir 1990 metų, kai egzistavo daug nepriklausomų UNIX sistemų gamintojų, kurie tarpusavy kovojo, kurdami tarpusavy pusiau suderinamas UNIX versijas.
Bevei kiekvieno gamintojo tikslu buvo padaryti tokią UNIX versiją, ant kurios dirbtų visoms konkuruojančioms UNIX versijoms skirtas softas, tačiau kuriai parašytas softas kartu negalėtų būti perkeltas ant kokio nors konkurento sukurtos UNIX versijos. Taip kariaudami, UNIX gamintojai labai staigiai perimdavo vieni iš kitų visokius fyčerius, bet rinka labai sparčiai fragmentavosi.
Galų gale gavosi taip, kad paskiri UNIX gamintojai kūrė visokius softo paketus sau patys, o dauguma paprastų softo gamintojų tiesiog nusprendė, kad neverta vargintis, norint papildomai parduoti kelis tūkstančius softo vienetų. Galingiausio ir brangiausio softo gamintojai persikėlė į daug pigesnius PC ir Macintosh kompiuterius, o visokio pigaus softo gamintojai išvis pradėjo UNIX sistemas ignoruoti.
Kurį laiką dalis iš UNIX gamintojų laikėsi savo aparatinių platformų dėka ir šiokį tokį softo gamintojų kiekį pritraukdavo vien dėl to, kad su savo OS tiekdavo ir labai galingas darbo stotis, bet tai negalėjo tęstis labai ilgai. Kai kurie gamintojai, kaip kad SGI, IBM, HP, DEC ir Sun bandė laimėti, nes jų kompiuteriai buvo itin galingi, o klientai už tai mokėdavo didelius pinigus. Deja, UNIX gamintojams nepaėjo - nes apie 1990 metus jau ir įprasti kompiuteriai savo galingumu pradėjo artėti prie darbo stočių, ypač dėl PowerPC ir Pentium procesorių atsiradimo. Taigi, susiskladžiusią, sufragmentuotą ir tarpusavy susipjovusią UNIX rinką greitai sudorojo Apple ir Microsoft.
Nors UNIX gamintojai vienu metu sukūrė savo Open Group ir bandė standartizuotis, kurdami standartinius desktopus, kaip kad CDE, čia jau ir vėl nepaėjo, nes sužaidė standartizacijos komitetų sindromas.
Žodžiu, visokie nesuderinamumų karai ir bandymai apgudrauti konkurentus paprastai baigiasi ne sėkme, o tuo, kad laimi kažkas kitas.
Šiuo metu gana panaši situacija tyliai vyksta su įvairiais Linux gamintojais, kurie kiekvienas galvoja apie savo unikalumus, kartu naudodami visokius keistus instaliatorius ir apribodami vartotojo galimybes gauti softą iš kokių nors konkurentų.