SINIX

SINIX, dar žinomas kaip Reliant UNIX - viena iš didžiausių senų laikų UNIX versijų, tiesa, daugiau buvo žinoma Vakarų Europoje, kur veikė Siemens Nixdorf koncernas ir kažkiek dar Japonijoje, kur veikė Fujitsu Siemens. Tai Siemens Nixdorf versija vadinosi SINIX, tuo tarpu Fujitsu versija vadinosi Reliant UNIX.

Pačios pirmosios SINIX versijos buvo tiesiog perpirktos licencinės Xenix versijos, išleistos dar ankstyvais 198x, bet paskui atsirado ir savaip perdirbti System V variantai. SINIX, nors ir mažokai žinoma tarp visokių mėgėjų, buvo labai rimtai palaikoma, kaip didelėms ir brangioms platformoms, visokiems mainfreimams ir darbo stotims skirta UNIX, tai čia buvo visa krūva visokiausių procesorių architektūrų ir kompiuterių architektūrų, kur sistemų branduoliai buvo gerokai skirtingi, tačiau vartotojo aplinka ta pati. Tarp palaikomų buvo MIPS, retai kur pasitaikydavusi mainfreimuose naudota National Semiconductors NS32000 procesorių serija, o taip pat įvairūs x86 variantai.

Vienas iš geresnių dalykų buvo tai, kad šitas UNIX buvo pagerintas - veikė kaip realaus laiko OS, o tai reiškė, kad galėjo dirbti kai kuriose industrinėse srityse, kaip kad visokias stakles, transportą ar telekomunikacijos įrangą valančių sistemų OS. Kaip sako visokie gandai, nors Siemens dar 1995 ėmė stabdyti SINIX vystymą, pardavimai su šitomis sistemomis ėjo dar gerą dešimtmetį, o įranga su SINIX kai kur naudojama iki šiolei ir panašu, kad dar bus naudojama ne vieną dešimtį metų.

Beje, kai išėjo labai durnas Single UNIX Specification standartas, tai Siemens smarkiai pasistengė ir išleido tą standartą atitinkančią SINIX versiją. Tai kad gautųsi atitiktis, ten buvo padaryta taip, kad sistema galėdavo sukurti atskiras aplinkas (universes) kiekvienai simuliuojamai sistemai - tarp jų buvo ne tik įprasta SVR4, bet ir sena SVR3, ir kažkokie BSD variantai, ir netgi System III.

Sistema iki pat galo ėjo su paprastu Motif langų menedžeriu ir net be jokio CDE, kas puikiai demonstravo, ant kiek tas CDE buvo nevykęs ir niekam nereikalingas. Aišku, teisybės dėlei reikia pripažinti, kad SINIX turėjo šiokį tokį primityvų desktopą, ko neturėjo CDE. Tasai desktopas iš pirmo žvilgsnio buvo panašus į Windows ar MacOS, bet jame užėjus į kokį katalogą, keisdavosi viso desktopo vaizdas - taip, lyg desktopas tebūtų buvęs paprastu failų menedžerio langų. Išties taip ir buvo - tiesiog taip vat nežymiai pagerintai, kad failų menedžeris kaip desktopas atrodytų.

O dar SINIX sistema turėjo ganėtinai paprastą konfigūravimo įrankį su meniu, bet žmonėms būdavo palikta patiems susiprotėti, kad keisti mygtukai "Enter", "Cancel", "Save" ar "Exit" išties veikia tik nuo F klavišų paspaudimo. Gi info apie tai jokios nebuvo. O dar buvo atskiras ir naudingas įrankis, per kurį galima buvo prikonfigūruoti krūvą grafinių X-Window terminalų, kad vartotojai galėtų turėti grafinį vaizdą ekrane, nors kompiuteris tėra koksai tai plonas klientas, kuriame pačiame netgi failai nesaugomi. Matomai didelės korporacijos vienu metu tokias sistemas smarkiai mėgdavo ir mokėdavo už tai didelius pinigus.

Kad dar labiau visus pradžiugintų, SINIX sistema dalį dokumentacijos turėdavo tik vokiečių kalba...

Dar vėlesniais laikais Siemens visgi kažkaip atšoko nuo SINIX - oficialiai šiosios paskutinė versija buvo išleista 1995 metais, tai buvo SINIX 5.43, tuo tarpu dar kurį laiką sistema buvo platinama kaip Reliant UNIX, kurios paskutinė oficiali versija išleista 2001 metais - tai buvo Reliant UNIX 5.45B.

Dar vėlesniais laikais Siemens persimetė ant visokių Linux versijų (pirmiausiai ant SUSE), o paskui prisikūrė net ir keletą nuosavų Linux distribucijų - visas Debian pagrindu, pvz., kaip kad SIMATIC Industrial OS (pramoniniams PC) ar Sokol Omni OS (visokiems kontroleriams). Taigi, kam tas SINIX, jei yra Linux.