Raudonoji armija

Neilgai testovėjęs simbolinis Jerzy Szumcyk kūrybos paminklas Raudonąjai armijai Lenkijoje, Gdanske, vaizduojantis kaip girtas sovietų kareivis žagina nėščią moterį nuo nacių išvaduotose lenkų žemėse

Antpečių rinkinys, rodantis, kaip galėjo būti maskuojamos įvairios pajėgos. Eilės tvarka: Sovietinė armija, Sovietinė armija, KGB, Oro desantininkai, Pasienio kariuomenė, KGB, Vidaus reikalų kariuomenė. Tačiau dalis šių antpečių galėjo priklausyti ir kitiems daliniams.

Raudonoji armija – dargi kitaip vadinama Tarybinė, Sovietinė arba Armija Išvaduotoja. Užgimusi patiems rusams brolžudiškame Lenino šutvės sukeltame pilietiniame kare, kuriame pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo ordinais apdovanojama už brolžudystę. Pagarsėjo tokiais kovos metodais, kaip įkaitų ėmimas, nuodingų dujų prieš nepaklusnius Tambovo valstiečius naudojimas, masinis teroras, beginklių gyventojų žudynės, moterų prievartavimai, žiauriausi priešininkų kankinimai.

Per visą sovietmetį bet kokią lietuvių šeimą šiurpindavo net pati mintis, kad štai užaugs sūnus ir teks jam keliauti į sovietinę armiją, kur visa klaiki diedovščina. Ne taip jau retai būdavo, kad grįždavo suluošintas ar kartais ir negyvas, o jei ir fiziškai sveikas - tai moraliai palaužtas ir klaikiai traumuotas. Vėliau visi žinojo ir klaikią istoriją, kaip Artūras Sakalauskas buvo siaubingai kankinamas ir kodėl jis visą būrį diedų iššaudė.

Sovietinė armija SSRS

Raudonoji armija sovietmečiu baisiai gi šlovinta, kaip ginkluota proletariato jėga Didžiajame Tėvynės kare (taigi taip rusai vadina Antrąjį Pasaulinį karą) sutriuškinusi fašistinę Vokietiją ir nuo hitlerininkų siautėjimo išvadavusi pusę Europos. Šie išvaduotojų žygiai yra išsamiai dokumentuoti Lietuvos Genocido ir Rezistencijos centro, ir kas savaime suprantama pačių išvaduotų tautų istorinėje sąmonėje.

Kai kurie sovietmečio išsiilgę dibilai iki šiol mėgsta pasigirti tarnavę šioje kariuomenėje. Neva tai joje buvo išmokoma vyriškumo. Gi iš tiesų šios armijos parengimo sistema ugdė besalygišką zeko paklusnumą ir vergavimą, kuo priminė GULAGo kriminalines poniatkes su vierchais „dembeliais“ ir rabotiagomis „salagomis“.

Sovietinėje Lietuvoje jaunuolių tarnavimas armijoje buvo privalomas, tačiau niekas į ją nesiveržė dėl didelės tikimybės grįžti karste arba suluošintam irba psichologiškai sužlugdytam.

Sovietinė armija, skriamieji ženklai ir kitos kariuomenės rūšys

Sovietinė armija buvo labai smarkiai susieta su kitomis tarnybomis, o kareiviai kai kuriais atvejais išties netgi nežinodavo, ar jie tarnauja normalioje kariuomenėje, ar daliniuose, kurie priklauso vidaus reikalų kariuomenei, ar kokiam nors KGB. Kadangi SSRS buvo paremta teroru prieš gyventojus, bet kokie daliniai galėjo būti panaudoti prieš žmones, jei šie sukiltų. Kitą vertus, kadangi tai būtų dideli, per pasaulį nuskambantys skandalai, daugeliu atvejų kariuomenė būdavo maskuojama kaip kitos pajėgos ar būdavo kuriamos atseit nekarinės pajėgos, kurios užsiimtų esą nekarine veikla.

Dažniausiai išskirti kareivius gaudavosi pagal antpečius ir jų spalvą:

• Žali antpečiai su užrašu "ПВ" ar "СА" - tai KGB priklausiusi pasienio kariuomenė, kuri turėjo gaudyti ir šaudyti visus, kas bandys pabėgti iš SSRS į užsienį
• Tamsiai mėlyni antpečiai su užrašu "ГБ" ar "СА" - tai KGB daliniai, pasitaikydavo retai, daugiausiai Maskvoje, Kremliaus apsaugoje
• Tamsiai raudoni (bordiniai) antpečiai su užrašu "ВВ" ar "СА" - Vidaus reikalų kariuomenė, dalim atvejų - KGB daliniai
• Tamsiai raudoni (bordiniai) antpečiai su užrašu "ГБ" - tik KGB padaliniai, o jei dalis kareivių su ГБ, o dalis su kitais užrašais - visi priklauso KGB daliniams
• Šviesiai raudoni antpečiai su užrašu "СА" - paprasta kariuomenė, eiliniai kareivėliai
• Juodi antpečiai su užrašu "СА" - paprasta kariuomenė, tankistai, inžinieriniai daliniai, artilerija ar kitos kariuomenės rūšys
• Šviesiai mėlyni (žydri) antpečiai su užrašu "СА" - kareiviai, dirbantys aerodromuose arba oro desanto pajėgos

KGB karininkai pagal poreikį sau naudodavo visiškai bet kokių spalvų antpečius, neretai ir juodus ar šviesiai raudonus, o kai kurie - šviesiai mėlynus (žydrus), kaip norėdavo. Dalimi atvejų būdavo naudojami žali kareivių antpečiai su užrašu "СА": tada nežinantys galvodavo, kad čia kariuomenė, bet žinantiems tai būdavo absoliučiai vienareikšmis pranešimas, kad tai KGB. T.y., jei į kokį nors karinį dalinį ateidavo neaiškus lyg ir kariuomenės karininkas, tačiau lydimas kelių "СА" kareivių su žaliais antpečiais, visi žinodavo, kad atėjo kadrinis KGB karininkas, kuris čia gali suimti bet kokį karininką, kuris aukštesnis dviem laipsniais.

Užrašas "ГБ" ant antpečių būdavo naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai būdavo nuspręsta, kad reikia pademonstruoti KGB pajėgas. Kadangi KGB visada mėgdavo slėptis, tai tokie atvejai būdavo labai reti, pvz., tokius ženklus nešiodavo Kremliaus apsaugos daliniai. Dažnesniais atvejais KGB dalinių kareiviai turėdavo "ВВ" ar "СА" žymėjimus.

Negana to, tam tikrose situacijose kareiviai galėdavo neturėti antpečių išvis (būti išvis be skiriamųjų ženklų), o kitais atvejais antpečiai galėjo būti tiesiog žalsvos (chaki) spalvos ir be jokio užrašo. Tokiais atvejais kareivių prklausomybės kokiai nors dalinių rūšiai nustatyti išvis nesigaudavo.

Tarybinės armijos diena

Raudonosios armijos diena buvo švenčiama kasmet Vasario 23 pažymint pirmąją jos „pergalę“ – in facto girtų revoliucinio Baltijos laivyno plėšikų ir prievartautojų iš legendinės Auroros pabėgimą (sovietinėje literatūroje - pergalę) nuo kelių kaizerinės Vokietijos karių berods kažkur prie Pskovo. Sovietinėje propagandoje toji diena buvo skelbiama vyrų diena, kaip esą šventė, kuri skirta vyrams panašiai, kaip moterims skirta Kovo 8.

Pabaiga

Pabaigai dargi norėtume pasakyti tai, kad daugelis nežino, kad Kovo 8 buvo skirta 1857 metais vykusios prostitučių demonstracijos ir 1910 m. Klaros Cetkin vokiečių komunistės paminėjimui. Ir taip pat daugelis nežino, kad Vasario 23 skirta komunistinės kariuomenės paminėjimui. Tai apie šitai jus informuoja vien tiktai Pipedija, kad jūs tai žinotumėte ir nešvęstumėte tokių šūdšvenčių.